„Vyksta politinis procesas. Koalicinės vyriausybės visame pasaulyje turi skirtingus požiūrius. Laisvės partija turi savo programą, kitos koaliciją sudarančios partijos – savo programą. Mes visada deklaravome, kad esame skeptiški naujų mokesčių įvedimui. Gal kiek pateisiname ir patys siūlėme Klimato kaitos mokesčius.
Tai dabar ta diskusija dėl NT mokesčio, kuris skynėsi kelią Seime su Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų palaikymu, matyt, gal kiek labiau tas aistras paaštrino.
Mūsų tikslas vis dėlto yra šito ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, kai Europos centrinis bankas (ECB) dešimt kartų iš eilės pakėlė palūkanas, neįvesti tokio mokesčio nekilnojamajam turtui, koks yra siūlomas. Dabar jis yra koreguojamas, bet aiškumo žmonėms daugiau nėra“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo A.Armonaitė.
Politikė pakartojo anksčiau išsakytą frazę, kad į Vyriausybę atėjo dirbti, o ne ieškotis draugų.
„Tai dabar, kad kyla kažkokių aštresnių diskusijų, viena vertus, galbūt nėra mums Lietuvoje labai įprasta, kita vertus, kaip sakiau savaitės pradžioje, ne draugų ieškoti susirinkome, o atstovauti savo rinkėjams ir savo programai. Tą darbą aš, kaip Laisvės partijos pirmininkė, ir darau“, – nurodė ministrė.
Patikslinus, kad vieši ginčai tarp premjerų ir jų ministrų nėra toks dažnas reiškinys, A.Armonaitė pabrėžė iš savo pusės jokio ginčo neinicijavusi. I.Šimonytė, pasak jos, jau seniai žinojo „laisviečių“ poziciją.
„Atleiskit, bet nelabai suprantu, ar čia jau iš mano pusės buvo kažkoks ginčas. Mes turėjome panašią diskusiją Vyriausybės netransliuojamame pasitarime praėjusią savaitę, tai aš tą poziciją ir už uždarų durų esu pasakiusi“, – patikino Laisvės partijos pirmininkė.
„Tikrai ne apie emocijas galiu komentuoti, daugiau apie patį turinį, nes mes tiesiog nenorėdami naujų mokesčių siūlėme tęsti diskusijas su Europos Komisija. Ir tiek. Tiesiog aš kažkaip stengiuosi į tai žiūrėti dalykiškai, tikiuosi, kad taip ir bus“, – pridūrė ji.
Apskritai naująjį NT mokestį A.Armonaitė vertina kritiškai dėl kelių priežasčių.
„Ginčo epicentre yra mokestiniai rodikliai plano „Naujosios kartos Lietuva“, dėl kurių mes ir siūlėme derėtis. Tačiau konkrečiausias projektas, kuris šiuo metu yra svarstomas Seime – dėl NT mokesčio. Dėl to gal ir tos diskusijos yra šiek tiek gilesnės apie jį, nes tai yra konkrečiausias projektas, kurį šiuo metu siūlome.
Iš tiesų siekiame, tas bazinis pasiūlymas, ką ir frakcijos seniūnas V.Mitalas yra registravęs, kad žmonėms pirmas turtas nebūtų apmokestintas. Juk ir dabar yra tas NT mokestis, jis šiuo metu galioja.
Paradoksalu yra tai, kad jeigu mes įvestume pagal naują modelį, kaip ir žada iniciatoriai, Savivaldybių asociacijos atstovai, tarkime, 0,05 proc. grindis, 1,5 medianos, iš NT mokesčio būtų surenkama mažiau, t.y. 9,5 mln. eurų, negu iš esamos bazės, planuojamos surinkti kitąmet, kas yra 14 mln. eurų.
Man kyla daug klausimų dėl nuoseklumo, jau nekalbant apie tai, kad kalbame apie papildomą naštą žmonėms“, – aiškino ministrė.
NT mokesčio įvedimo klausimais kompromisų dėl kokių nors galimų mainų A.Armonaitė teigė nesiimsianti.
„Prekiavimas pozicijomis, tai vis tik nėra turgus, tai yra politinė programa, ir mes jos laikomės. Aš nenoriu pasakyti, kad viskas yra gerai su mokestine sistema. Ji iš tiesų Lietuvoje galėtų būti teisingesnė.
Bet kaip dabar viskas vyksta, pats procesas, kai tarsi ir mokesčių darbo grupė dirbo 2021 metais, tada ji kažkur dingo, tada atsiranda vienas po kito pasiūlymai, apie kuriuos skaitome ir spaudoje... Ne tik turinys, bet ir pats procesas nerodo, kad bus priimti kokybiški pakeitimai.
Matyt, geriau dabar nieko nedaryti, negu pagadinti“, – konstatavo ekonomikos ir inovacijų ministrė.
