„Aš pasisakau už tų santykių reglamentavimą, tačiau klausimas, kaip mes norime juos reglamentuoti“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Prezidentas priminė ir pateikimo stadiją Seime praėjusį, tačiau vėliau numarintą „artimoji ryšio“ įstatymo projektą.
„Man nevisiškai suprantama, kodėl vienu metu startavę du projektai – Civilinės sąjungos ir Artimos partnerystės ar artimojo ryšio institutai – vienas iš jų buvo numarintas, o kitas atsidūrė štai dabar tokioje situacijoje, kai artėjant rinkimams, žinote, gal analogija nelabai tinkama, bet kažkas panašaus kaip ir mokesčių reformos klausimu – buvo atidėliojama, buvo braižomos kažkokios raudonos linijos. O dabar atėjo tas metas, kai nebeįmanoma susitarti pačiame Seime“, – atkreipė dėmesį prezidentas.
Visgi G. Nausėda pabrėžė, kad homoseksualių porų santykiai turėtų būti reglamentuoti laikantis Konstitucijos nuostatų.
„Tai aš ir toliau pasisakau už tai, kad visi žmonės turi tam tikrų teisių, tik turime tai daryti ir įteisinti laikydamiesi Konstitucijos nuostatų ir Konstitucijos 38-ojo straipsnio turinio“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.
Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymų ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.
