„Priimtas sprendimas (klausimą dėl pasitraukimo – ELTA) įtraukti į partijos tarybos posėdžio, kuris vyks šį sekmadienį Kėdainiuose, darbotvarkę. Čia yra tarybos kompetencijos klausimas ir taryba spręs, tačiau aš, kaip pirmininkas, siūlysiu priimti tokį sprendimą“, – po kitų metų biudžeto patvirtinimo Seime Eltai komentavo Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Anot jo, parlamentinių partijų susitarimas dėl švietimo nėra vykdomas. Todėl „darbiečiai“ nemato prasmės jame likti, sako A. Mazuronis.
„Jeigu jau susitarimai pasirašyti, bet nevykdomi, turbūt nėra prasmės juose likti“, – sprendimą siūlyti tarybai trauktis iš susitarimo argumentavo A. Mazuronis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Darbo partija pareiškė pasitrauksianti Nacionalinio susitarimo dėl švietimo, jei Seimas nepriims jų frakcijos registruoto siūlymo kitų metų biudžete numatyti 82 mln. eurų didesnį finansavimą mokytojų atlyginimams.
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad tokie „darbiečiųai yra susiję su artėjančiais rinkimais. Jis pabrėžė, kad jei Darbo partijos frakcija pasitrauktų iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo, tai parodytų, kad ši sritis jai nėra prioritetas.
Rudens pradžioje iš susitarimo dėl švietimo jau pasitraukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rugsėjį apie tokį žingsnį pripažino svarstančios ir kitos opozicinės partijos – „darbiečiai“, socialdemorkatai bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Rugsėjo pabaigoje dalis švietimo darbuotojų profsąjungų atstovų pradėjo streiką, reikalaudami vykdyti partijų įsipareigojimus dėl atlyginimų kėlimo.
