Velionis palydėtas į paskutinę kelionę ir amžinojo poilsio atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė RadvilėsMorkūnaitė-Mikulėnienė, S. Pečeliūno artimieji, bendražygiai ir draugai.
Trečiadienį atsisveikinti ir atiduoti paskutinę pagarbą signatarui S. Pečeliūniui buvo galima Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22.
Vos prasidėjus atsisveikinimui, atiduoti paskutinę pagarbą atvyko atiduoti signataras Česlovas Juršėnas, politikas Egidijus Vareikis, generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, gausus konservatorių partijos būrys, tarp kurių Emanuelis Zingeris, Andrius Vyšniauskas, Mindaugas Lingė, Audronius Ažubalis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir daugelis kitų žinomų Lietuvos žmonių.
Saulius Pečeliūnas gimė 1956 m. sausio 19 d. Druskininkuose. 1979 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo inžinieriaus kelininko specialybę. 1979–1990 m. buvo Miestų statybos projektavimo instituto vyresnysis inžinierius kelininkas.
Politinėje veikloje pradėjo dalyvauti 1980 m. Bendradarbiavo leidžiant pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. 1988–1990 m. – Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys. Pirmosios Lietuvoje atkurtos partijos – Lietuvos demokratų partijos atkūrimo deklaracijos (pasirašyta 1989 m. vasario 4 d.) signataras.
Išrinktas į Atkuriamajį Seimą, 1992–1996 m., 1996–2000 m. ir 2004–2008 m. kadencijų Seimus. Buvo Aukščiausiosios Tarybos (į kurią kandidatavo remiamas Sąjūdžio ir Lietuvos demokratų partijos) Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos valstybinės derybų su Rusijos Federacija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys.
1992–1996 m. kadencijos Seime (į kurį išrinktas pagal jungtinį Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos demokratų partijos sąrašą) – Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas. 1996–2000 m. kadencijos Seime dirbo Nacionalinio saugumo (nuo 1999 m. – Nacionalinio saugumo ir gynybos) komitete, buvo Peticijų komisijos pirmininkas.
2000–2001 m. buvo bedarbis. 2001–2004 m. – Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius.
1989–2001 m. – Lietuvos demokratų partijos narys ir pirmininkas. Nuo 2003 m. – Tėvynės sąjungos narys.
