Kaip teigiama Kauno apygardos teismo pranešime spaudai, Vilčinskai šių metų rugsėjo 20 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti nutartį iš jų paimti vaikus ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Jie nurodė, kad nutartį gavo tik rugsėjo 14 d. ir kad nebuvo sudarę teisinių paslaugų sutarties su advokate, kuri buvo jiems paskirta pagal pareiškėjo prašymą, niekada su ja nebendravo ir nutarties iš jos negavo. Vilčinskai tikino, kad dėl to praleido apskundimo terminą.
Kauno apylinkės teismas atsisakė atnaujinti atskirąjį skundą dėl nutarties padavimo termino, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, atnaujino sutuoktiniams terminą atskirajam skundui paduoti.
„Apeliacinės instancijos atsižvelgė į šioje byloje vyraujantį viešąjį interesą, susijusį išskirtinai su nepilnamečių vaikų interesų apsauga. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai bylos nagrinėjime nedalyvavo, nebuvo išklausyti, o juos atstovaujanti advokatė buvo paskirta priešingą teisinį suinteresuotumą turinčio pareiškėjo iniciatyva. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad paskirtai advokatei faktiškai nebuvo galimybės pabendrauti su savo atstovaujamaisiais“, – teigiama Kauno apygardos teismo pranešime spaudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kauno apylinkės teismas yra gavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ieškinį, kuriuo siekiama neterminuotai apriboti Mindaugo ir Ingos Vilčinskų teisę auginti savo vaikus.
Kaip anksčiau pranešė teismas, šeimai šiuo metu šioje civilinėje byloje sudarytas trijų mėnesių pagalbos planas, Vilčinskai tarnybų pagalbą priėmė.
ELTA primena, kad liepos 18 d. Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus Ingą ir Mindaugą Vilčinskus. Teisėsaugos duomenimis, tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.
Minimi vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.
Kauno apylinkės teismas rugsėjį Vilčinskus pripažino kaltais dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną, jiems skirtos arešto bausmės. Šį teismo sprendimą Vilčinskai yra apskundę apeliacine tvarka.
Kaip anksčiau skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD), Kaune savo vaikus pagrobę asmenys priskiria save „suverenų“ judėjimui.
„Vadinamieji „suverenai“, kuriais esantys skelbiasi ir savo vaikus iš valstybės laikinos globos pagrobę sutuoktiniai, vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – skelbė VSD.
