„Šiandien esu ukrainietis ir laukiu geriausio“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė G. Landsbergis.
„Kokie būtų variantai, jei sprendimai dėl narystės pradžios šiandien būtų blokuoti – galbūt tai keltųsi į kitą EVT kovo mėnesį. Yra galvojančių, kad nuo kitų metų antrojo pusmečio Vengrijai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungai kažkas pasikeistų – gal Vengrija taip norėtų parodyti (kad keičia sprendimą – ELTA). Bet kuriuo atveju, tai būtų didžiulė žala Europai“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Lietuvos diplomatijos vadovas pripažįsta, jog šią savaitę vykstantis EVT posėdis yra bene vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio susitikimų.
„Šiandien yra ko gero viena svarbiausių dienų Europai, kokias atsimenu per dešimtmetį, jei ne daugiau. (...) Ant kortos pastatyta nepaprastai daug. Visos derybos jau, akivaizdu, yra persikėlusios prie EVT stalo, jos vyksta ten, užkulisiuose. Dabar tai yra to kambario iššūkis“, – sakė G. Landsbergis.
Vis dėlto ketvirtadienį į ES viršūnių susitikimą atvykęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas teigė pasiryžęs sužlugdyti bet kokį lyderių mėginimą pradėti derybas dėl Ukrainos narystės.
V. Orbanas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ kriterijų įstoti į ES ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.
Lapkričio pradžioje Europos Komisija paskelbė rekomendaciją pradėti Ukrainos stojimo į ES derybas.
Buvusių įtampų su Lenkija nesureikšmina
Gabrielius Landsbergis sako, kad nepaisant praeityje buvusių nesutarimų Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra istoriniai. Tokie, tikino G. Landsbergis, jie išliks ir į Lenkijos užsienio reikalų ministro kėdę vėl atsisėdus Radoslawui Sikorskiui.
„Santykiai buvo istoriniai ir liks istoriniai. Toje istorijoje yra visko buvę. Būna vienokių, būna kitokių laikų, bet dabar mes gyvename laikais, kuriuose esame priversti susitelkti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
„Turime bendrą priešininką, nuo kurio gintis galime tik drauge. Turime bendrą partnerį, kuriam reikia pagalbos, šiuo atveju Ukrainą, kuriam padėti taip pat galime tik drauge“, – akcentavo ministras.
Naujuoju užsienio reikalų ministru R. Sikorskį trečiadienį paskyrė pirmadienį Lenkijos Seimo išrinktas premjeras Donaldas Tuskas. Tądien Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai kalbėjosi telefonu.
ELTA primena, kad dvišaliai Vilniaus ir Varšuvos santykiai yra ne kartą pašliję dėl aštrių R. Sikorskio pasisakymų Lietuvos atžvilgiu.
R. Sikorskis yra kritikavęs Lietuvos tautinių mažumų politiką – politikas buvo pareiškęs neatvyksiąs į Lietuvą tol, kol nebus išspręsti Lietuvos lenkams rūpimi klausimai. Ministras taip pat buvo įsitikinęs, kad dvišaliai transporto ir energetikos projektai būtų vystomi greičiau, jeigu Lietuvoje būtų skiriamas deramas dėmesys lenkų mažumos problemoms.
Naujos įtampos tarp kaimynių kilo po skandalo, kai 2017 metais spaudoje pasirodė slapti 2013–2014 metų garso įrašai, kuriuose R. Sikorskis neigiamai atsiliepia apie Lietuvą. Pokalbiuose su tuomečiu „PKN Orlen“ vadovu Jaceku Krawieciu politikas vadino Lietuvą „maža valstybėle“ ir tikino norįs „paauklėti“ lietuvius.
D. Tusko vyriausybėje R. Sikorskis Lenkijos užsienio reikalų ministro pareigas ėjo 2007–2014 metais.
