Už šauktinių reformos paketą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 25 parlamentarai.
Pristatydamas šauktinių reformą krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad ja nesiekiama nustatyti naujų į privalomą karinę tarnybą pašaukiamų jaunuolių skaičių. Pasak jo, šios iniciatyvos tikslas visų pirma keisti dabar galiojančią šaukimo tvarką.
„Skaičiai, reguliuojami kitais įstatymais – tai yra įstatymas principinės kariuomenės struktūros, kur yra numatomi skaičiai, atsižvelgiant į kariuomenės parengtą karinį patarimą“, – posėdžio metu paaiškino A. Anušauskas.
Visgi ministras posėdžio metu sulaukė klausimo, kiek kariuomenė yra pasiruošusi didinti šauktinių skaičių, atsižvelgiant į jos personalą ir šiuo metu turimą infrastruktūrą.
„Dabartinė kariuomenės infrastruktūra, be abejo, pajėgi tam tikrą kiekį paimti be didelių papildomų sąlygų ir gali priimti, pavyzdžiui, tūkstantį“, – sakė A. Anušauskas.
„Bet didinant toliau reikėtų jau galvoti, nes šauktinis nėra pašaukiamas kažkur į niekur – jis yra pašaukiamas į konkretų karinį dalinį, susiejamas su konkrečia vieta, su konkrečia karine pareigybe (...). Dėl to didinant reikėtų steigti papildomus karinius dalinius“, – akcentavo jis.
Šauktinių reformą nutarta svarstyti pavasario sesijoje.
KAM teigimu, įstatymų pakeitimai turėtų sudaryti sąlygas ne tik didinti tarnybos patrauklumą, parengti daugiau jaunesniųjų vadų bei Lietuvos kariuomenei trūkstamų specialistų, didinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo skaičių, bet ir sudaryti sąlygas ilgainiui pereiti prie visuotinio šaukimo.
Ministerija šauktinių reformos pokyčius pristatė dar metų pradžioje. Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką.
Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio.
Be to, atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą ir taip įgyti reikiamą bazinį karinį parengimą. Tokia alternatyva galėtų pasinaudoti aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai ir pan.
Šaukimo tarnauti jaunuoliai sulauktų dar mokykloje
Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – šiuo metu maksimali amžiaus riba siekia 23 metus.
Siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo – šaukimo ir kvietimo pasitikrinti sveikatos jie sulauktų dar besimokydami.
Visgi, kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir stojantieji į aukštąsias mokyklas ar kolegijas.
Visgi, studentai galės pasirinkti, kokiu jiems priimtiniausiu būdu atlikti privalomąją karo tarnybą. Pavyzdžiui, siūloma 160–200 dienų trukmės tarnyba pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą. Tokie mokymai būtų organizuojami dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.
Taip pat būtų galima tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose – tokia tarnyba truktų 15 savaitgalių per metus.
Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.
Tokios pat alternatyvos galiotų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje studijuojantiems jaunuoliams.
Visgi, tam tikros išimtys yra numatomos – tarnyba galėtų būti atidedama individualia tvarka. Be to, pašaukti, tačiau neatvykę tarnauti, būtų šaukiami iki kol jiems sukaks 30 metų.
Numatomi pokyčiai dėl alternatyviosios tarnybos, aktyviojo rezervo
KAM siekia spręsti klausimus ir dėl jaunuolių, kurie negali atlikti tarnybos dėl sveikatos problemų. Numatoma, kad dalis jų galėtų atlikti kitokį tarnybos formatą.
Tikslinamos ir Karo prievolės įstatymo nuostatos dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, jos trukmę ilginant nuo 10 mėnesių iki metų.
Įsigaliojus Karo prievolės įstatymo pakeitimams nuo 2025-ųjų metų Lietuvoje nuosekliai didėtų ir aktyviojo rezervo karių skaičius. Tarnyba aktyviajame rezerve pailgėtų nuo 10 iki 15 metų, kurios metu rezervo kariai periodiškai būtų kviečiami į kartotinius rezervo mokymus.
ELTA primena, kad metų pradžioje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šauktinių tarnybos pertvarką. Pasak ministro, Karo prievolės įstatymo pokyčiai sudarytų sąlygas įvesti visuotinį šaukimą.
