„Ateinančiais metais didžiausią tarptautinių operacijų dėmesį skirsime Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių mokymui įvairiais formatais. Taip pat išlaikysime įsitraukimą NATO, ES ir sąjungininkų koalicijų vadovaujamose tarptautinėse operacijose“, – išplatintame pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministerijos teigimu, Lietuva nuo 2024 metų maksimalų leistiną Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičių karinėje mokymo operacijoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais didina nuo 60 iki 100.
Taip pat 2024–2025 metais iki 10 karių ir civilių leista siųsti į Jungtinių Tautų tikslus, principus ir Lietuvos tarptautines sutartis atitinkančias sąjungininkų vykdomas tarptautines operacijas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Pasak KAM, kitose tarptautinėse operacijose maksimalus leistinas Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičius išliks nepakitęs.
Į NATO karinę mokymo operacijoje Irake vėl numatoma siųsti iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, į ES karines mokymo misijas Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Mozambike – iki 11, į ES karines operacijas „Atalanta“ ir „Irini“ – atitinkamai – iki 30 ir 20, į ES karinės paramos Ukrainai operaciją „EUMAM Ukraine“ – iki 40.
Be to, į NATO vadovaujamą tarptautinių pajėgų operaciją Kosove numatoma siųsti iki 5, į Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamas koalicijos operacijas „Įgimtas ryžtas“ – iki 40, o į kitą JAV inicijuotą operaciją Hormūzo sąsiauryje – iki 5, į Jungtinės Karalystės vadovaujamą tarptautinę operaciją „Interflex“ – iki 25 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Už šį nutarimą ketvirtadienį balsavo 100 Seimo narių, susilaikė 2 parlamentarai.
