Pavogei vištą – sėdėsi kalėjime, pasisavinai milijonus – džiaugsiesi laisve ir turtais.

Šią nerašytą taisyklę ypač galima taikyti vieno gėdingiausių Lietuvos istorijoje sandorio dalyviams, kai 1998 metais „Lietuvos energija“ suteikė teisę niekam nežinomai Elektrėnų bendrovei „Baltic-Shem“ tarpininkauti parduodant Baltarusijai elektrą.

Dėl šio sandorio Lietuva prarado apie 200 milijonų litų (apie 58 mln. eurų), kurie atsidūrė įvairių aferistų valdomose ofšorinėse kompanijose ir fonduose.

Tuo tarpu žalingą Lietuvai sutartį sudarę tuomečiai „Lietuvos energijos“ ir Ūkio ministerijos vadovai bei tarpininku paskirtas „Baltic-Shem“ savininkas Samuilas Ošerovskis išlipo sausi iš vandens.

Tik per didelius vargus dėl milijoninių sumų iššvaistymo pavyko S.Ošerovskiui iškelti baudžiamąją bylą, kuri galiausiai subliūško teismuose.

Tuo tarpu kitiems šios aferos dalyviams nebuvo pareikšti net įtarimai.

Šis rašinys - iš lrytas.lt ciklo "Garsiausios Lietuvos bylos"

Sekė slaptas skyrius

1998 metų pradžioje pasirašyta sutartis su S.Ošerovskio vadovaujama „Baltic-Shem“, pagal kurią iki tol niekam nežinomai Elektrėnų bendrovei buvo suteikta teisė tarpininkauti parduodant Baltarusijai elektros energiją ir už tai gauti 13,5 proc. atlyginimą, ypač sudomino Lietuvos specialiąsias tarnybas.

Informaciją apie šios sutarties sudarymo aplinkybes ypač aktyviai rinko ypatingas Vadovybės apsaugos departamento (VAD) operatyvinės tarnybos 3-iasis skyrius.

[[ge:lrytas:lrytas:8720003]]

Nors formaliai šiam skyriui vadovavo departamento direktorius, tačiau pagal nuostatus jis buvo tiesiogiai pavaldus tuomečiam Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Vidaus reikalų ministrui Vidmantui Žiemeliui. Renkant informaciją paaiškėjo daug pikantiškų dalykų.

Pažymoje – kaltinimai kyšio ėmimu

Jau 1998-ųjų pavasarį buvo surašyta operatyvinė pažyma, kad 1996-1997 metais, prieš pasirašant tarpininkavimo sutartį, „Baltic-Shem“ vadovas S.Ošerovskis konservatorių partijai rinkimams galėjo paskolinti 4 milijonus JAV dolerių.

Pažymoje buvo minima ir tai, kad kai S.Ošerovskis po konservatorių laimėtų rinkimų paprašė skolą gražinti, pateko į mįslingą avariją ir buvo sunkiai sužalotas.

Ši operatyvinė pažyma buvo pateikta tuomečiam Vidaus reikalų ministrui Vidmantui Žiemeliui.

Panaikino visą skyrių

1998 metų gegužę, po eilinio Vyriausybės posėdžio, V.Žiemelis su savo pavaldinių parengta operatyvine pažyma supažindino tuometį premjerą Gediminą Vagnorių.

Netrukus V.Žiemelis išlėkė iš posto, o po to buvo išmestas ir iš konservatorių partijos. Iškart buvo išformuotas ir slaptas VAD operatyvinės tarnybos 3-iasis skyrius.

Tarnybinio patikrinimo išvadose, kuriomis remiantis buvo panaikintas šis skyrius, buvo teigiama, kad pareigūnai asmeniniais politiniais tikslais skelbė suklastotus pranešimus, neteisėtai sekė politikus ir pan.

[[ge:lrytas:lrytas:8720093]]

Buvo sekamas tuometis prezidentas A.Brazauskas, kandidatai į prezidentus Valdas Adamkus, Artūras Paulauskas, ministrai, įtakingi konservatorių partijos veikėjai.

Neigė pažymos turinį

Tuo tarpu pats S.Ošerovskis kategoriškai neigė skolinęs pinigus G.Vagnoriui ar konservatoriams.

„Su G.Vagnoriumi niekada nebuvau susitikęs. Mačiau jį tik per televizorių. Tokios sumos – 4 milijonų dolerių niekam neskolinau, nerėmiau jokios politinės partijos“, – tuomet „Lietuvos rytui“ sakė S.Ošerovskis.

Verslininkas teigė, kad vienintelis teisingas pažymoje surašytas dalykas – tai, kad jis pateko į avariją.

[[ge:lrytas:lrytas:10597532]][[ge:lrytas:lrytas:9198841]][[ge:lrytas:lrytas:8900835]][[ge:lrytas:lrytas:13079930]]

„1998 metų vasarį į mano „Mercedes“ įsirėžė be šviesų važiavęs sunkvežimis. Vėliau paaiškėjo, kad jį vairavo girtas vairuotojas. Aš neturiu jokio pagrindo teigti, kad ši avarija buvo sąmoningai suplanuota“, – sakė S.Ošerovskis.

Bandė pramušti sieną

Nepaisant visų skandalingų pareiškimų apie sutartį su „Baltic-Shem“, niekas nesiruošė jos nutraukti.

Elektrėnų bendrovei buvo sudarytos visos sąlygos čiulpti valstybės pinigus.

Gal viskas būtų vykę sklandžiai, jei ne tuomečio Valstybės kontrolės vadovo Jono Liaučiaus atkaklumas.

[[ge:lrytas:lrytas:8720215]]

Apie tai, kad akyse vagiami milijonai, socialdemokratų partijai priklausęs kontrolierius išūžė ausis vos ne visiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, kurių dauguma buvo konservatoriai.

„Ši sutartis užprogramavo galimybę valstybei niekada negauti pinigų už eksportuojamą elektros energiją ir galimybę kai kuriems asmenims pinigus išplauti“, – tuomet sakė J.Liaučius.

Tačiau niekam kontrolieriaus informacija nerūpėjo.

Tiesa, iš pradžių tuometis Ūkio ministras Vincas Babilius dar bandė daryti tvarkyti ir siekė nutraukti valstybei žalingą sutartį.

Tačiau greitai jis buvo pasodintas į vietą, o S.Ošerovskis su nematomais globėjais toliau vadovavo žaidimui.

Bylą iškėlė ir nutraukė

Tuomet iniciatyvos ėmėsi J.Liaučius.

Kadangi tuo metu Valstybės kontrolė turėjo kvotos funkcijas, buvo nutarta „Lietuvos energijos“ ir bendrovės „Baltic-Shem“ atžvilgiu pradėti baudžiamąją bylą.

„Tai su tarptautine afera susijusi bylą. Kiek žinau, baudžiamosios bylos jau keliamos Minske, Maskvoje, Rygoje, o turimi duomenys leidžia manyti, kad pinigus plovė didelė žmonių grupė, susijusi ir su kriminalinėmis struktūromis, ir su KGB“, – sakė J.Liaučius.

[[ge:lrytas:lrytas:8720208]]

Tačiau šios bylos Valstybės kontrolės kvotėjai nespėjo net normaliai patirti – lygiai po mėnesio generalinės prokuratūros sprendimu ji buvo nutraukta.

„Generalinės prokuratūros veiksmai sutrukdė tirti „Lietuvos energijos“ finansavimo peripetijas ir užkirto kelią atlikti reviziją bendrovėje „Baltic-Shem“, – tuomet piktinosi J.Liaučius.

Kontrolieriaus drąsa netrukus buvo „įvertinta“. Jis buvo apkaltintas, jog už valdiškus pinigus kelis kartus nuvažiavo į Klaipėdą ir išmestas iš pareigų.

Kaltinimai gerokai sumenko

Vis tik po kelerių metų šiaip ne taip pavyko baigti šį ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti teismui.

Nors „Baltic-Shem“ bendrovei „Lietuvos energija“ liko skolinga apie 200 milijonų litų, tačiau kaltinimai S.Ošerovskiui buvo pateikti tik dėl 6,5 milijono litų iššvaistymo.

Kol byla buvo mėtoma iš vienos institucijos į kitą, „Baltic-Shem“ vadovai spėjo pradanginti daugybę dokumentu, tad pavyko ištirti tik kelis nusikalstamos veikos epizodus.

[[ge:lrytas:lrytas:8720004]]

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad didelės pinigų sumos, kurias už parduotą elektros energiją S.Ošerovskis turėjo pervesti „Lietuvos energijai“, pateko į įvairių ofšorinių kompanijų bei labdaros organizacijų sąskaitas.

Rėmė baltarusių olimpinį fondą

Ypač keistai atrodė S.Ošerovskio manipuliacijos mistiniu „Minsko miesto olimpiniu fondu“.

Verslininkas Baltarusijos kompanijos „Belenergo“ vadovus įkalbėjo, kad dalį pinigų už Lietuvos patiektą energiją pervestų ne sandorio tarpininkei „Baltic-Shem“, o minėtam fondui.

Taip milijonas JAV dolerių atsidūrė fondo sąskaitoje, o iš ten pinigai keliaudavo įvairiomis kryptimis.

Apie pusę milijono litų buvo pervesta kitai įdomiai organizacijai – Baltarusijos „Sveikatos išsaugojimo labdaros programai“.

Kiti pinigai pateko į Rusijos bei Baltarusijos firmų sąskaitas.

Prokurorai nustatė, kad visas sąskaitas, kur pervesti pinigus, fondo vadovui nurodydavo S.Ošerovskis.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nurodydamas pervesti pinigus S.Ošerovskis pasinaudojo ir fiktyviomis sutartimis.

Pavyzdžiui, beveik 2 milijonai litų buvo pervesti Baltarusijos bendrovei „Romifk“, iš kurios neva buvo pirktas mazutas.

Didelės pinigų sumos pateko ir į Kipre registruotos kompanijos „A VA General Trading Private“, Rusijos bendrovės „Poprad“ sąskaitas. Visos šios bendrovės nieko bendro su elektros pardavimo sutartimi neturėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:8720228]]

Byloje buvo ir duomenys, kad „Lietuvos energijos“ vadovai, užuot reikalavę S.Ošerovskį grąžinti milžiniškas skolas, patys jam sumokėjo beveik 12 milijonų dolerių premiją už esą atliktą darbą.

Tačiau ši informacija tyrėjų nesudomino – kaltinimai buvo pateikti tik vienam S.Ošerovskiui.

Ir pinigų nėra, ir kaltų nėra

Perdavę bylą teismui, prokurorui prašė, kad S.Ošerovskis būtų nubaustas lygtine laisvės atėmimo bausmė.

Nors milijonai dingo nežinia kur, tačiau bylą nagrinėję visų instancijų teismai, taip pat ir 2007 metais galutinį sprendimą priėmęs Aukščiausiasis teismas, konstatavo, kad S.Ošerovskis dėl to nekaltas.

Teisėjų teigimu, S.Ošerovskio vadovaujama bendrovė „Baltic-Shem“ turėjo teisę disponuoti visais gautais pinigais ir juos panaudoti savo nuožiūra.

Mat pagal sutartį, kurios Apeliacinio teismo sprendimu „Lietuvos energija“ net neturėjo teisės pasirašyti, bendrovė „Baltic-Shem“ už suteiktas paslaugas turėjo gauti 13,5 proc. nuo visos parduotos energijos.

Ši suma gerokai viršija 6,5 milijonus litų, kurios iššvaistymu buvo kaltinamas S.Ošerovskis.

Tai, kad bendrovės „Baltic-Shem“ paslaugos buvo nieko vertos ir Lietuvai pinigų susigražinti nepadėjo – teismų nutartyje nebuvo akcentuojama.

Kaltais dėl įsipareigojimų neįvykdymo teismai nurodė nepalankią Lietuvos ekonominę situaciją ir ydingai sudarytas sutartis.

Žadėjo padėti Lietuvai

Tokia logika kaltinimą palaikiusiems prokuratūros pareigūnams atrodė keistoka.

„Įsivaizduokite situaciją – paprašote tarpininko, jog šis parduotų jūsų butą. Tačiau po sandėrio tarpininkas pareiškia, jog gavo tik dalį pinigų, tačiau ir jų neduos, nes tai – jam pažadėta premija. Ar visa tai neprimena istorijos su S.Ošerovskiu?

Tik parduodamas ne butas, o didžiulių nuostolių patyrė visa Lietuva“, – stebėjosi vienas savo pavardės nenorėjęs minėti pareigūnas.

Tuo tarpu S.Ošerovskis iškart po išteisinimo aiškino, kad ir toliau dirbs energetikos srityje.

„Manau, Lietuvos energetikai dar galiu būti naudingas“, – sakė S.Ošerovskis.

Po 200 milijonų litų aferos su elektra Baltarusijai – nei pinigų, nei kaltųjų Garsiausios Lietuvos bylos