Tikri ir nepasitvirtinę įtarimai korupcija nelieka už teismo sienų: žinios apie įklimpusius verslininkus ar mokslininkus sklinda ir užsienyje. Skambūs kaltinimai po truputį tirpsta, bet kartu griūva ir žmonių karjera.

Ne tik sulaikyti, bet ir ilgam nutildyti. Taip jaučiasi įtarimų korupcija sulaukę politikai ir kiti žinomi žmonės, kurie privalo pasirašyti dokumentą, kad neatskleis ir nekomentuos tyrimo duomenų.

Kad ir kiek – keletą mėnesių ar metų – truktų tyrimas, apie tai gali kalbėti tik jį vykdančios institucijos ir prokuratūros atstovai.

Įtariamiesiems kalbėti leidžiama tik byloms pasiekus teismą, bet paprastai jau būna per vėlu – pareigūnų išplatinta informacija naudojasi politiniai oponentai arba verslo konkurentai.

Sulaikymas – katastrofa

Į tokią padėtį buvo patekęs ir 46-erių verslininkas Antanas Petrošius. Kol buvo priverstas tylėti, konkurentai bandė jį pašalinti iš rinkos, o tarptautinės duomenų bazės pildėsi informacija ne apie jo mokslo ir verslo pasiekimus, o apie kriminalinę patirtį.

[[ge:lrytas:lrytas:23570312]][[ge:lrytas:lrytas:25168568]][[ge:lrytas:lrytas:26676438]][[ge:lrytas:lrytas:25418056]]

Vilniaus apygardos teisme prabilęs A.Petrošius teigė, kad vien faktas apie jo sulaikymą 2018 metais jam padarė katastrofišką žalą tarptautinėje erdvėje.

Tuomet bendrovei „Solis Tribus“ vadovavęs A.Petrošius buvo sulaikytas tiriant vadinamąją Nacionalinio kraujo centro (NKC) bylą.

Dar kartą A.Petrošius į teisėsaugos nemalonę pateko, kai susirašinėjimo programėle „Viber“ gavo suspaustą failą iš tuomečio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūno Renato Martišiaus, kuris rinko apie jį informaciją NKC byloje.

Žinutes persiuntęs pareigūnas failą iškart ištrynė, bet jį išsaugoti spėjęs A.Petrošius susirašinėjimuose rado nemažai su STT tyrimu dėl NKC susijusios informacijos.

A.Petrošius, pasidalinęs ja su advokatais, sulaukė kaltinimų dėl informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, trukdymo ir grasinimo valstybės tarnautojams – Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.

Verslininkas įsitikinęs, kad abi šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos yra glaudžiai susijusios: „Mano teisė pateikti R.Martišiaus persiųstus duomenis savo advokatui ir leisti juos naudoti savo gynybai.

Tai ir buvo padaryta. Aš jaučiau pareigą informuoti advokatą Giedrių Danėlių, kad žinučių turinys įrodo, jog mane siekta pašalinti iš kraujo verslo veikiant KGB agento Aleksandro Ceso interesais.“

Sėkmingai dirbo bankuose

Kaip užsienyje kūrė verslą ir kaip jis ėmė žlugti, A.Petrošius išsamiai papasakojo teismui.

1999 metais A.Petrošius išvyko į JAV studijuoti. Įgijęs tarptautinių finansų magistro laipsnį jis pasuko į bankų sritį, kur dirbo 15 metų.

Lietuvis buvo tapęs jauniausiu banko direktoriumi, buvo paskitas didžiausio Šveicarijos banko direktoriaus pavaduotoju, dirbo Lietuvos banke, Londono ir Kazachstano bankuose.

2013 metais pasitraukęs iš finansų sektoriaus jis išvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, vėliau Austrijoje įsigijo du plazmos centrus, kurie, jo tvirtinimu, tuo metu buvo itin gerai vertinami.

„Visur buvau nepriekaištingos reputacijos verslininkas, nė vienoje šalyje neturėjau jokių priekaištų iš teisėsaugos“, – sakė A.Petrošius.

Pasijuto recidyvistu

Užsienio šalyse sėkmingai verslą kūręs vyras 2017 metais nutarė dalį investicijų nukreipti į Lietuvą.

Bet pradėjęs pirmuosius žingsnius Lietuvoje iš latvio A.Ceso sulaukė grasinimų, kad pasitrauktų iš rinkos.

A.Petrošius teigė jau spėjęs įsitikinti, kad jie buvo realūs.

[[ge:lrytas:lrytas:29793878]]

„Grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs kapeikinę investiciją patekau į keblią situaciją, kuri tęsiasi iki šiol“, – teisme kalbėjo verslininkas.

2018 metais jis buvo sulaikytas. „Ši žinia smarkiai traumavo mano garbaus amžiaus tėvus, nes Lietuvoje niekada nebuvau baustas už jokį nusižengimą“, – kalbėjo A.Petrošius, tačiau dar didesne žala pavadino tai, kas vyko tarptautinėje erdvėje.

Sulaikytam verslininkui tąkart buvo pateikti trys kaltinimai, kurių vienas skambėjo itin grėsmingai – veikimas tarptautinėje organizuotoje nusikaltėlių grupėje.

Apie Lietuvoje galimai plintantį tarptautinį organizuotą nusikalstamumą tuomet Seime kalbėjo ir su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ atstovai.

A.Petrošius teigė nuo pat pirmos tyrimo dienos tvirtinęs, kad kaltinimo turinys yra suklastotas, bet tuo pradėta tikėti tik 2020 metais, kai prokuratūra nutraukė dalį tyrimo ir iš trijų verslininkui pareikštų kaltinimų liko tik padėjimas piktnaudžiauti.

Teisinasi penkerius metus

A.Petrošius atkreipė dėmesį, kad už tokį nusikaltimą nėra numatyta laisvės atėmimo bausmė, bet jis išbuvo suimtas mėnesį.

„Mėnuo gal kai kam atrodo ir nedaug, bet ne žmogui, kuris skraidė privačiais lėktuvais, darė milijonines investicijas, susitikdavo su valstybių vadovais“, – dienas nelaisvėje prisiminė A.Petrošius.

Didžiausia patirta žala verslininkas pavadino tai, kad tarptautinėse duomenų bazėse iki šiol liko įrašai, kur nurodyti penki jo nusikaltimai.

„Bet kas, apsilankęs šioje duomenų bazėje, mane mato kaip serijinį recidyvistą, kuris, be kita ko, užsiima ir turto prievartavimu.

Tarptautinėje bazėje matydamas tuos penkis nusikaltimus manęs niekas negali įdarbinti net nemokamai“, – guodėsi vyriškis.

A.Petrošius teigė, kad jo karjera buvo sustabdyta ir sužlugdyta 2018 metais, teisėsaugai pareiškus pirmuosius įtarimus.

Tais metais jis turėjęs parduoti didžiulį verslą Austrijoje, nes nebeatitiko šios šalies skaidrumo kriterijų.

„Penkerius metus aš į teismus vaikštau kaip į darbą ir įrodinėju savo nekaltumą, nes nieko daryti daugiau negaliu“, – apgailestavo verslininkas.

Atsakymus rado žinutėse

A.Petrošius įsitikinęs, kad penkerius metus užsitęsusių istorijų iniciatorius – tuometis STT pareigūnas R.Martišius: „Klausydamas jo ir neva nukentėjusių jo šeimos narių parodymų svarsčiau, o kaip turėčiau jaustis aš, mano artimieji ir verslo partneriai, kurie dabar jau supranta, kad visa ta istorija – tarnybinių pranešimų klastojimo pasekmė?“

A.Petrošius iš pareigūnų susirašinėjimo tvirtino sužinojęs, kad 2018 metais Latvijos specialiosios tarnybos neturėjo jokių duomenų apie galimus jo nusikaltimus Latvijoje, tačiau R.Martišius savo tarnybiniame pranešime nurodė turįs tokios informacijos ir prašė pradėti tyrimą.

Anot A.Petrošiaus, R.Martišiaus galimai netyčia persiųstas susirašinėjimas jam padėjo atsakyti ir į kitus klausimus.

2018 metų balandžio 6 dieną, kai NKC byloje buvo suimta tuometė centro vadovė Joana Bikulčienė, tuometis STT Vilniaus valdybos viršininko pavaduotojas Robertas Žilinskas R.Martišiui pranešė: „Joanai suėmimą spręs Suchankienė Miglė!!!! Buvusi prokurorė.“

„Įdomu, kodėl ne šitas, kur pirma, spręs?“ – toliau svarstė R.Žilinskas.

R.Martišius jam atsakė, esą viskas yra gerai: „Viskas OK. Su teisėju kalbėjau.“

„Dabar kalbėjai?“ – pasitikslino R.Žilinskas. „Taip“, – parašė R.Martišius. „Ką tu ten darai!!!???“ – buvo nustebęs kolega.

Iš šių žinučių A.Petrošius supratęs, kad STT pareigūnas galėjo daryti įtaką teisėjai: „Kitu atveju sunku paaiškinti, kodėl ji man taikė griežtą dviejų mėnesių suėmimo terminą, o prokuroras kategoriškai atsisakė net diskutuoti apie mano paleidimą už užstatą.“

Šantažas darbo kabinete?

Ši istorija įklampino ir tris advokatus – G.Danėlių, Dainių Baroną ir Valdą Rakauską.

Apie tai, kad pareigūnai vienas kitam gyrėsi ėję pas teisėją ir ilgai svarstė, kaip išspręsti privačios bendrovės problemas dėl migrantų įdarbinimo, ir prašė tuometės socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės pagalbos, advokatai nusprendė pranešti STT vadovams.

Iš pradžių tai bandė padaryti G.Danėlius, informaciją pateikęs A.Petrošiaus bylą tyrusiai pareigūnei, tačiau tarnybos vadovų ji taip ir nepasiekė.

Pareigūnų susirašinėjimą tuomečiam STT direktorių Žydrūnui Bartkui persiuntė jį seniai pažįstantis advokatas V.Rakauskas, kurį tarnybos vadovas vėliau priėmė savo kabinete.

Dėl advokatų pateiktos informacijos apie STT tyrėją R.Martišių 2020 metų pavasarį tyrimą buvo pradėjęs šios tarnybos imuniteto padalinys, o aiškintis, kuo nusikalto advokatai, buvo pavesta Kriminalinės policijos biurui, kuriame prieš įsidarbindamas STT dirbo R.Martišius.

G.Danėliui, D.Baronui ir V.Rakauskui bei verslininkui A.Petrošiui buvo pareikšti kaltinimai dėl informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo ir neleistino poveikio pareigūnams.

Baigiant nagrinėti bylą teisme prokuroras visiems advokatams ir A.Petrošiui pasiūlė skirti pinigines baudas.

„Tai turbūt pirmoji byla per visą Europos Sąjungos egzistavimą, kurioje advokatai yra kaltinami šantažavę STT vadovą darbo metu jo paties darbo kabinete. Bet tokie procesai Lietuvoje toleruojami“, – stebėjosi A.Petrošius.

Karjerą sugriovė greitai

Buvęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas 50-metis Mantas Zalatorius pripažino, kad jo tarptautinės karjeros griūtis prasidėjo 2020 metų birželio 2-ąją, kai jis buvo sulaikytas, o prokuratūra paskelbė, jog jis galimai davė kyšį tuomečiam Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui Valdui Sutkui.

[[ge:lrytas:lrytas:29794057]]

„Visa mano karjera iki tol buvo tarptautinė, aš dirbau Švedijoje, iš esmės Švedijos vyriausybei“, – sakė M.Zalatorius, 2015 metais apdovanotas Karališkosios Šiaurės žvaigždės ordino pirmojo laipsnio Karininko kryžiumi už nuopelnus Švedijos Karalystei.

Jis pasakojo, kad žinia apie jo sulaikymą užsienio šalyse pasklido žaibiškai: „Kai sulaukiau tikrai labai keistų įtarimų korupcinio pobūdžio nusikaltimu, tai kažkodėl buvo labai smarkiai išviešinta žiniasklaidoje. Spauda dabar elektroninė ir viskas iškart išverčiama į anglų kalbą. Galiausiai yra ambasados, kurios rašo raportus.“

Anot M.Zalatoriaus, verslo partneriai į pasklidusią žinią reagavo skirtingai: „Žmonės, kurie mane pažįsta ir yra kartu dirbę ar dirba iki šiol, puikiai supranta, kad tokie kaltinimai nesuderinami nei su mano buvusia karjera, nei su mano asmenybe, todėl jie manimi pasitiki ir dirba su manimi toliau.

Tačiau negali daryti verslo vien tik su tais žmonėmis, kuriuos pažįsti. Tai reikia daryti ir su nepažįstamais, o pasiskaitę, kas apie mane rašoma, jie mano, kad aš baisiai korumpuotas ar dar koks nors.“

M.Zalatorius apgailestavo dėl to praradęs ne vieną pelningą ir rimtą pasiūlymą.

„Tikslaus patirtos žalos skaičiaus įvertinti neįmanoma, nes ji vis dar tęsiasi“, – kalbėjo buvęs LBA prezidentas, kurio bylą dėl galimo V.Sutkaus papirkimo ir poveikio nenustatytiems Seimo nariams šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

M.Zalatoriui iki šiol taikomas apribojimas išvykti iš šalies – tai jis gali padaryti tik su prokuroro leidimu. Be to, jam uždrausta lankytis ir Seime.

„Byloje yra daug keistenybių, kurios gerokai apribojo mano karjerą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai baisu“, – atsiduso teisiamasis.

Trukdė mokslinei veiklai

Dėl savo tarptautinės karjeros nerimavo ir kaltinimų sulaukusi buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

[[ge:lrytas:lrytas:29793901]]

Tyrimas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų, pradėtas 2020 metais.

Tuomet iš pareigų pasitraukusi viceministrė buvo įpareigota neišvykti iš Lietuvos. Panaikinti šį draudimą L.Jaruševičienė paprašė iškart, vos tik byla pasiekė teismą.

„Dirbu aktyvų mokslinį darbą, o šiais laikais mokslinė veikla neįsivaizduojama be tarptautinių perspektyvų“, – leidimo išvykti į konferencijas užsienyje prašė L.Jaruševičienė.

Per tą laiką, kol truko tyrimas, jai teko atsisakyti daug ekspertinių ir tarptautinių pasiūlymų.

Atsižvelgęs į tai, kad L.Jaruševičienė užsiima aktyvia moksline veikla, yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, teismas draudimą išvykti panaikino, tačiau daugiau nei prieš trejus metus pradėtos tirti bylos galo dar nematyti.

Prokuratūra siekia įrodyti, kad L.Jaruševičienė bendrovei „Profarma“ suteikė privilegijų, veikė jos interesais ir taip valstybei padarė didesnę nei 4 milijonų eurų žalą.

Už skambių bylų širmos – ir netikėtos mįslės: kaltinimai tirpsta, bet dėmės išlieka