„Nors „Romuva“ atitinka teisės aktais keliamus reikalavimus religinės bendrijos valstybiniam pripažinimui, toks statusas yra nesuteikiamas piktnaudžiaujant Seimo nariams suteikta laisve. Maža to – Romuva ir toliau neturi galimybės neteisėtų sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai pažeisdami dabar jau po EŽTT sprendimo Seimo pataisytą Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą ir vėl nenurodė jokių Romuvos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad Romuva vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje", – pranešime spaudai sako Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vadovė – krivė Inija Trinkūnienė.
Pasak jos, priimtomis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisomis Seimas nustatė, kad Seimo nutarime dėl valstybės pripažinimo nesuteikimo religinei bendrijai, turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.
„Tad pagal pataisytą Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą Seimas nepritaręs „Romuvos“ pripažinimui turėjo priimti sprendimą dėl pripažinimo nesuteikimo ir tame sprendime turėjo būti Seimo motyvai, kodėl jis tokį sprendimą priėmė. Bet šiuo atveju - nebuvo priimtas joks Seimo sprendimas - nei dėl „Romuvos“ pripažinimo, nei dėl nepripažinimo. Tokiu elgesiu Seimas „Romuvą“ vėl teisiškai izoliavo - atėmė bet kokią galimybę ginti savo teises. Tad vėl buvome priversti kreiptis į EŽTT“, – sako „Romuvos“ krivė I. Trinkūnienė, pranešime žiniasklaidai aiškindama priežastis, kodėl prireikė pakartotinio kreipimosi į EŽTT.
Pasak jos, tokiais veiksmais Seimas dar kartą grubiai pažeidžia „Romuvos“ ir jos sekėjų teises ir teisėtus lūkesčius, o bendrijos nariai toliau patiria didelius nepatogumus, kuomet jų veikimas visuomenėje ir viešas religijos išpažinimas yra nepagrįstai apsunkinamas.
„Romuvos“ nuomone, tokia padėtis netoleruotina, todėl dar kartą kreipiamasi į EŽTT. „Romuva“, kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, reiškia susirūpinimą atsainiu ir priešišku teisei valstybės institucijų, šiuo atveju – Seimo – požiūriu į ankstesnius EŽTT išaiškinimus bei religinės bendrijos lūkesčius.
Į EŽTT „Romuva“ kreipėsi dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kai kurių straipsnių (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, Minties, sąžinės ir religijos laisvė, Diskriminacijos draudimas, Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) pažeidimų.
ELTA primena, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Seimą kreipėsi dar 2017 m. gegužės 17 d. Tačiau Seimui nesuteikus jai valstybinio pripažinimo statuso, 2019 m. Romuva kreipėsi į EŽTT.
2021 m. birželio 8 d. EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Teismas pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip, nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo atitinkamai panašioje padėtyje, o Seimo nariai, kurie balsavo prieš valstybės suteikimo pripažinimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.
Po EŽTT sprendimo, 2023 m. rugsėjo 19 d. Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir Seimo nariai vėl valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikė.
