Pareigūnai vis dar nesiryžta atsakyti į klausimą, kas sukėlė sprogimą ir gaisrą Viršuliškių gatvės 101-ajame daugiabutyje ir kas yra per šį įvykį žuvęs asmuo. O namo gyventojams vilniečiai stengiasi padėti, kuo tik gali.

Vieno iš žuvusiųjų tapatybė nežinoma, nelaimės priežastys nežinomos. Nors nuo sprogimo ir gaisro nukentėję Viršuliškių gatvės 101-ojo namo gyventojai viliasi, kad ekspertai iki sausio 31-osios pateiks išvadas dėl pastato konstrukcijų, gali būti, jog ir šis tyrimas užtruks.

Raudonasis Kryžius vilniečius praėjusį šeštadienį pakvietė atvykti į humanitarinės pagalbos centrą, kur pradėjo rinkti paramą Viršuliškių daugiabučio gyventojams. Savanoriai prašė atnešti geros būklės patalynės, rankšluosčių, vonios kilimėlių, virtuvės įrankių, indų ir smulkios elektroninės technikos.

Nors iš pradžių skelbta, kad būtiniausius daiktus savanoriai priims būtent šeštadienį, paramos akcija užsitęsė, o antradienio rytą į minėtą humanitarinės pagalbos centrą ir toliau suko tiek geros valios žmonės, tiek ir nukentėjusieji.

[[ge:lrytas:lrytas:29912285]]

Kūnas – pačiame epicentre

Turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu – toks tyrimas atliekamas dėl nelaimės Viršuliškių daugiabutyje.

Nors žuvusio berniuko istorija nuskambėjo plačiai, apie kitą žuvusįjį žinių nėra.

Anot Generalinės prokuratūros atstovės Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės, manoma, kad suaugęs asmuo, kuris žuvo, buvo sprogimo epicentre. Šiuo metu aiškinamasi jo tapatybė.

Anot prokuratūros atstovės, siekiama ne tik nustatyti gaisro aplinkybes, bet ir aiškinamasi dėl kitų už pastato priežiūrą atsakingų institucijų veiksmų, reagavimo į įvykį aplinkybių.

Kaltas ne dujų nuotėkis?

Paklaustas, kokius darbus gaisravietėje atliko Gaisrinių tyrimų centras, jo atstovas Markas Daukševičius aiškino, kad pareigūnai pagal galimybes tyrinėjo išdegusias patalpas ir jas fotografavo.

Ar su mėginančiais nelaimės priežastis nustatyti Gaisrinių tyrimų centro atstovais buvo suderintas bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vieno iš vadovų pareiškimas, kad įprastas dujų nuotėkis tokio masto sprogimo negalėjo sukelti?

[[ge:lrytas:lrytas:30067762]][[ge:lrytas:lrytas:30052279]][[ge:lrytas:lrytas:29948764]][[ge:lrytas:lrytas:29967261]]

Tai pareiškė ESO Dujų tinklo eksploatavimo departamento vadovas Marius Rindokas: „Mano, kaip specialisto, vertinimu, tokios apimties sprogimo ir vėliau gaisro paprastas buitinis dujų nuotėkis negalėjo sukelti.“

Jis nesiėmė svarstyti, kokios kitos priežastys galėjo sukelti tokios apimties sprogimą, esą tai paaiškės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei policijos pareigūnams atlikus tyrimą.

Anot jo, pastarąjį kartą daugiabučio dujų sistema tikrinta praėjusį kovą. Tuomet, pažymėjo ESO atstovas, konstatuota, kad dujų sistema yra sandari.

M.Daukševičiaus žodžiais, tokio pareiškimo su Gaisrinių tyrimų centru niekas nederino ir neprivalėjo to daryti.

Paskirstė lygiomis dalimis

Raudonasis Kryžius nuo gaisro Viršuliškėse nukentėjusioms šeimoms jau išmokėjo per 167 tūkst. eurų

„Tokią sumą Raudonasis Kryžius praėjusią savaitę pervedė tiesiai į nukentėjusių žmonių sąskaitas“, – teigė organizacijos atstovė Luka Lesauskaitė ir pažymėjo, kad aukoti nukentėjusiesiems bus galima ir toliau.

[[ge:lrytas:lrytas:30116814]]

Pasak L.Lesauskaitės, visuomenės suaukota finansinė parama nukentėjusioms šeimoms pervesta lygiomis dalimis. Iš viso finansinės paramos kreipėsi 29 butų savininkai ir 4 nuomininkai.

Taip pat papildoma išmoka skiriama priklausomai nuo gyvenusių žmonių skaičiaus, pridedant 10 proc. kiekvienam papildomam gyventojui nuo bazinės sumos, maksimalią papildomą išmoką skiriant specialioms aplinkybėms – jei vienas iš gyventojų buvo neįgalus, specialiųjų poreikių.

Atsižvelgia į pajamų dydį

L.Lesauskaitė stebėjosi aukotojų aktyvumu. Dažniausiai jis didžiausias praėjus 3–4 dienoms po nelaimės, bet šį kartą nemažėjo ir prabėgus savaitei. Tad per parą Raudonasis Kryžius sulaukdavo daugiau nei 20 tūkst. eurų aukų.

O sostinės vicemerė Simona Bieliūnė pirmadienį paskelbė, kad gaisro suniokoto Viršuliškių daugiabučio gyventojus iki sausio 25 dienos pasieks tikslinės savivaldybės skiriamos paramos išmokos.

Iš 32 prašymų 22 šeimoms savivaldybė galės išmokėti maksimalaus dydžio – virš 7 tūkst. eurų išmoką.

Kitoms apdegusio daugiabučio šeimoms, kurių pajamos viršija nustatytą ribą, bus išmokėtos 1,1 tūkst. eurų siekiančios išmokos.

Surinko reikalingų daiktų

Raudonojo Kryžiaus savanoriai sakė, kad gyventojų suneštų daiktų humanitarinės pagalbos centre netrūksta, tačiau slogi nuotaika niekur nedingo, o dalis tragedijos ištiktų žmonių, nors ir nieko nebeturi, pagalbos prašyti dar nedrįsta.

Kaip portalui lrytas.lt pasakojo Raudonojo Kryžiaus savanorių koordinatorė Ilona Gerulienė, organizacija skelbė, kad paramą daiktais vilniečiai šeštadienį gali nešti nuo ryto iki popietės, atvykstančiųjų skaičiai nustebino.

[[ge:lrytas:lrytas:30116828]]

„Galime pasidžiaugti, kad žmonės surinko labai daug reikalingų daiktų, – tai smulkioji buitinė technika, virduliai, virtuvės įrankiai, patalynė, vonios reikmenys, kiti įvairūs daiktai, reikalingi žmonėms persikraustant į naujus būstus, kad galėtų tiesiog tinkamai gyventi“, – kalbėjo I.Gerulienė.

Nors reikalingiausių daiktų sąrašą nurodė pati organizacija, geros valios žmonės, pasak I.Gerulienės, paaukojo gerokai daugiau, nei prašyta.

„Nešė net šviestuvus, turime ir plaktuvų, arbatinukų – visko“, – džiaugėsi ji.

Baldais pasirūpins vėliau

Nors kartais pastebima, kad per panašias paramos akcijas dalis žmonių nevengia atsikratyti net ir sugedusių ar netinkamos kokybės daiktų, I.Gerulienė pažymėjo, jog vilniečiai yra labai sąmoningi, tad Viršuliškių gyventojai tikrai galės džiaugtis kokybiškais daiktais.

„Galime pasidžiaugti, kad žmonės yra labai atjautūs, ir galime tik padėkoti už visus daiktus, kuriuos jie atnešė“, – sakė savanorių koordinatorė.

Nelaimės ištikti gyventojai, I.Gerulienės teigimu, į humanitarinės pagalbos centrą atvyksta palyginti aktyviai – kai kurie ir po kelis kartus.

„Su tais žmonėmis mes nuolat komunikuojame, nes jiems renkami baldų užsakymai – tiems, kuriems jų reikės.

Ir čia aktyviai registruojasi žmonės, kurie galėtų paaukoti, bandys ir patys pristatyti ar gyventojai galės patys atvažiuoti pasiimti“, – pasakojo pašnekovė.

[[ge:lrytas:lrytas:30116841]]

Raudonojo Kryžiaus savanorių koordinatorė sakė, kad namų netekę Viršuliškių daugiabučio gyventojai vis dar jaučia širdgėlą, kai kurie pagalbos prašyti dar kuklinasi.

Kai kurie nieko nepaprašo

„Tikrai matome, kad kai kurie žmonės labai smarkiai išgyvena, kai kurie nieko neprašo, nes galbūt kuklinasi, kai kurie iš tiesų yra ištikti šoko, dar nesupranta, jog galbūt nebegalės pasiimti daiktų iš savo namų arba tie daiktai, kurie ten yra, jeigu būstas užpiltas ar užšalęs, bus netinkami naudoti.

Tuos, kurie atvyksta, nuvedame, parodome, kad galbūt jiems šito reikia, parekomenduojame, kad pasiimtų, nes tikrai reikės, – gal ne šiandien, bet rytoj, kai atsikraustys į naujus būstus.

Šiek tiek juos paskatiname patys, bet jie tikrai nusiminę, bijo prašyti. Kai sužinojo apie šią akciją, kiek Lietuvos gyventojai jau suaukojo, kai kurie susigraudino. Žmonės negalėjo patikėti, kad gavo ir visai naujų daiktų, greičiausiai kai kurie ir specialiai nupirko“, – kalbėjo I.Gerulienė.

Pagalba – ir iš pažįstamų

Kartu su motina Viršuliškių gatvės 101-ajame daugiabutyje gyvenusi Marija į humanitarinės pagalbos centrą atvyko pasiimti kelių buities daiktų. Moteris pasakojo, kad po nelaimės labai didelės pagalbos sulaukė iš draugų ir pažįstamų.

„Mums nedaug reikia – daugumą daiktų jau gavome iš draugų, pažįstamų. Jie labai padėjo – iš kiekvieno draugo po šaukštą, po rankšluostį, ir beveik visus būtiniausius daiktus jau surinkome, tad mums lengviau nei kitiems.

Mama ir vakar buvo užsukusi, dar kai ko trūko, tai paprašėme.

[[ge:lrytas:lrytas:30116827]]

Mama labai norėjo smulkintuvo. Atrodo, nebūtinas daiktas, bet kadangi ji – pagyvenęs žmogus, turi problemų dėl dantų, labai norėjo. Aš nedrįsau ko nors prašyti, svarsčiau, kad ne kiekvienas ir namuose tai turi, bet atvažiavome ir pasakė, kad kažkas paaukojo, imkite“, – sakė Marija.

Sulaukė socialinio būsto

Paklausta, ar baimė ir stresas nors truputį atslūgo, nukentėjusioji papasakojo prieš kelias dienas nutikusią tragikomišką istoriją.

„Sekmadienį vakare viešbutyje šiek tiek po vienuoliktos vakaro kažkodėl suveikė priešgaisrinė signalizacija. Aš iš penkto aukšto nusileidau iki registratūros. Pasirodo, į tai sureagavo tik Viršuliškių gatvės 101-ojo namo gyventojai. Kitiems visiškai nerūpėjo.

Registratūroje pasakė, kad greičiausiai čia techniniai trukdžiai, tai tas „greičiausiai“ labai džiugina. Gal skambės kaip socialinė reklama, bet reikia rengti priešgaisrinės saugos mokymus“, – įsitikinusi Marija.

Ji su mama dar kelias dienas praleis viešbutyje, o tada kelsis į savivaldybės suteiktą socialinį būstą, kuris jau paruoštas gyventi: „Jau vežame daiktus į naują butą. Mums pasisekė, net šiek tiek baldų ten yra.“

Socialiniame būste gyvens ne tik ji su mama, bet ir šeimos augintinis – šuo.

Po tragedijos Viršuliškių daugiabutyje – sudėtinga mįslė dėl kūno sprogimo epicentre