Nebeliko pagrindinės Kauno Kalėdų eglės Rotušės aikštėje, turbūt
nebeliko žaliaskarių ir daugelio kauniečių namuose.
Šio momento visada neramiai laukia miesto tvarkymu užsiimančių įmonių
darbuotojai, kuriems sausis – ne tik liūdnas, bet ir papildomo darbo
atnešantis metas.
Pirmąjį etapą jiems tenka įveikti iškart po Naujųjų metų, kai išvažiuoja
rinkti besimėtančių pirotechnikos gaminių pakuočių. Nepaisant raginimų
jų naudoti kuo mažiau, šiemet kauniečiai tiesiog pašėlo ir per kelias
minutes į dangų paleido turbūt kelias dešimtis tūkstančius eurų
kainavusių fejerverkų.
Netrukus prasideda ir atsisveikinimas su Kalėdų eglėmis. Dar visai
neseniai eglutes tekdavo rankioti atliekų konteinerių prieigose, kur
sumišusios su šiukšlėmis jos smarkiai darkė miesto vaizdą. Kai kurie
medeliai buvo tiesiog sukišti į konteinerius. Kauniečiai teisinosi esą
nežinantys, kur dėti šias Kalėdų puošmenas.
Netvarka pasipiktinę gyventojai net ragino nustatyti solidų užstatą
eglių pirkėjams, kuris būtų grąžinamas tik po švenčių pristačius jas į
surinkimo punktą. Panaši sistema veikia perkant į stiklinę ir
plastikinę tarą supilstytus gėrimus.
Kauniečiams nevertėtų nerimauti – artimiausiu metu tokios poveikio
priemonės turbūt nereikės taikyti.
Sunku patikėti, tačiau per kelerius metus miestiečių įpročiai smarkiai
pasikeitė ir tai lėmė „Kauno švaros“ įmonės pasiūlyta naujovė –
pasiūlymas eglutes po švenčių nemokamai palikti specialiose surinkimo
aikštelėse.
Iš pradžių paslauga nebuvo itin populiari, nes veikė tik kelios
aikštelės ir kauniečiams tekdavo įveikti nemenką atstumą iki jų.
Aikštelę pasiekus dažnai paaiškėdavo, kad joje nebeliko vietos.
Medelius tekdavo mesti kur papuola.
Kai aikštelių skaičius gerokai išaugo, kalėdinių eglių surinkimo
sistema tapo beveik nepriekaištinga. Ir miestas tapo švaresnis, ir
katilinės biokuro atsargas šiek tiek papildė. Žvelgiant į aikštelėse
paliktų eglučių kiekį susidaro įspūdis, kad kauniečiai nepaisė ir
patarimų puošti dirbtines eglutes.
Šiemet prie konteinerių matyti vos viena kita numesta eglutė. Nieko
nepadarysi – visada atsiranda žmonių, kurie šiukšlę būtinai numeta
greta šiukšlių dėžės ir randa daugybę pasiteisinimų.
Jeigu dar „Kauno švaros“ darbuotojai švenčių metu dažniau pasirūpintų
ištuštinti spėriai prisipildančius atliekų konteinerius, vaizdas
kiemuose būtų dar patrauklesnis.
Gyventojams keistai atrodo raginimai rūšiuoti atliekas, nors jos kartais
tiesiog netelpa į talpyklas, krinta ant žemės, o vėliau sumetamos į
mišrių atliekų konteinerius.
Dažniau atsiuntus atliekų surinkimo ekipažą šią problemą galima
išspręsti, tačiau kai kuriose srityse jau daugybę metų nepavyksta
pasiekti didesnio proveržio.
Viena tokių sričių – naudotos automobilių padangos. Po poros mėnesių
nutirps sniegas, vairuotojai pradės keisti padangas, ir aplinką
teršiančios senienos vėl išlįs pamiškėse, nuošalesnėse miesto vietose ar
net atsidurs konteineriuose.
Nors padangas galima nemokamai palikti didelių gabaritų atliekų
aikštelėse, jos ten kartais neatsiduria dėl tos pačios priežasties,
kodėl ir šiukšlės neįkrinta į šiukšlių dėžę.
Jeigu nerandama kitų poveikio priemonių ir jokie įtikinėjimai nepadeda,
galbūt pagelbėtų išbandyta užstato sistema. Bent 10 eurų užstatas už
perkamą naują padangą turbūt paskatintų ją sugrąžinti į tinkamą vietą,
kai padanga tampa nebetinkama naudoti.
Galbūt net atsirastų norinčiųjų jas surinkti pamiškėse ir šiek tiek
uždirbti – kaip dabar renkama užstato sistemai priklausanti gėrimų
tara.
