R. Bridikis, pranešėjo istoriją tiriančiai komisijai, taip pat pasakė, kad duodamas asmenų sąrašus T. Gailiui jis žinojo, jog jame nurodytos pavardės yra susijusios su kandidatu Gitanu Nausėda.
„Buvo gautas sąrašas, aš daviau pavedimą patikrinti. (Sąrašas – ELTA) buvo gautas iš VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio“, – sakė VSD direktoriaus pavaduotojas, vėliau patvirtinęs, kad nurodymas buvo žodinis.
Klausiamas, ar prieš 2019 m. prezidento rinkimus buvo tikrinta kitų kandidatų aplinka, R. Bridikis nurodė, kad atlikti tyrimai orientuoti ne į konkrečius asmenis, o į riziką keliančius procesus.
„Tikrinimai buvo orientuoti ne į konkrečius asmenis, o į procesus. Mes siekėme suprasti, ar nėra rizikų, pavojų ir grėsmių šio proceso dalyviams“, – sakė jis.
„Informaciją mes gaudavome įvairiais būdais. Tyrimai būdavo nukreipti į tuo metu ir šiuo metu egzistuojančias rizikas. Jų metu yra gaunama informacija. Buvo pavedimas patikrinti informaciją, kuri, mūsų nuomone, buvo svarbi“, – patikino R. Bridikis.
Pasak VSD direktoriaus pavaduotojo, jis T. Gailiaus klausė, ar tai jis nutekino viešumoje pasirodžiusią informaciją, tačiau tuo metu nesuvokęs, jog jo kolega turi suteiktą pranešėjo statusą.
„Kadangi buvo tam tikros prielaidos, buvau pakvietęs patį valdybos viršininką (T. Gailių – ELTA) į savo kabinetą. Paklausiau, ar tu tas, kuris nutekino. Aš nebuvau suvokiantis, kad čia yra įstatymu suteiktas (pranešėjo – ELTA) statusas“, – kalbėjo R. Bridikis.
V. Bakas: aiškinamės tų pavedimų teisėtumą
Komisijos pirmininkas Vytautas Bakas pasibaigus posėdžiui komentavo, kad komisijos užduotis yra išsiaiškinti šių pavedimų teisėtumą. Anot jo, uždarame posėdyje bus toliau tiriamos aplinkybės, susijusios su galimu VSD politinio neutralumo principo pažeidimu.
„Bus uždara dalis, kurioje mes tikimės gauti atsakymus į klausimus, kurie dabar nebuvo pateikti. Šiandien išsiaiškinome, kad medžiaga apie p. Nausėdos aplinką buvo renkama tikslingai, tai kokios tos rizikos buvo nustatytos? Kodėl ji buvo renkama? Ar buvo pranešta sprendimų priėmėjams?“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
Pasak jo, bus aiškinamasi ir dėl sprendimų, susijusių su sankcijomis ir baltarusiškomis trąšomis, bei galimą VSD kišimąsi į poveikį sprendimams.
Trečiadienį turėjęs vykti uždaras posėdis buvo perkeltas, tačiau dėl tikslios datos dar nesutarta.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 dienos.
