Vokietijos brigados dislokavimo sąlygos Lietuvoje bus tokios, kad tikrai nekils problemų prikviesti norinčius čia atvykti vokiečių karius, patikino Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis.

Interviu „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ ambasadorius aptarė Vokietijos žiniasklaidoje pasirodžiusią žinią, kad brigados dislokavimas Lietuvai kelia didžiulių finansinių iššūkių, ir ką gali reikšti kraštutinių politinių jėgų Vokietijoje iškilimas.

– Ambasadoriau, šiuo metu jūs Lietuvoje, bet reziduojate Berlyne. Vokietija, o ir vokiečių brigada yra mūsų gynybos ramstis galimiems konfliktams. Lietuvoje artimiausiu metu turėtų būti dislokuoti 5 tūkst. karių, jų technika. Visa tai žinome. Bet taip pat žinome, kad yra neišspręstų klausimų – pavyzdžiui, tai, ką skelbė įtakingas vokiečių žurnalas „Der spiegel“, kad Lietuva su Vokietija iki šiol nesutarusios dėl finansavimo. Kokia dabar situacija? Ar judama ta kryptimi, kad būtų viskas visiems aišku ir brigada būtų kuo greičiau Lietuvoje?

– Pirmiausia, norėčiau pastebėti, kad brigada ne „turėtų būti dislokuota Lietuvoje“, bet bus dislokuota. Šiuo metu yra sukurta bendra darbo grupė, kurią sudaro abiejų šalių – tiek Vokietijos, tiek Lietuvos – gynybos ministerijų atstovai, jie sprendžia visus techninius klausimus, susijusius su brigados dislokacija. Praėjusių metų pabaigoje buvo pasirašytos bendro kelio gairės, o kitas bendros darbo grupės susitikimas turėtų būti kovo pradžioje.

[[ge:lrytas:lrytas:30429925]]

– Ką jūs minėjote dėl neišspręstų klausimų – tai yra natūralu, kadangi anksčiau kalbėjome apie rotacinę brigadą. Priimtas sprendimas, kad Vokietijos Bundesvero brigada bus dislokuota Lietuvoje nuolatiniam buvimui, todėl atitinkamai ir mūsų pasiruošimas, tai, už ką mes esame atsakingi, tai, kokią infrastruktūrą turėsime parengti, turės būti apsvarstyta, pergalvota ir sutarta iš naujo.

– Paminėjote „Der Spiegel“ straipsnį, kuriame buvo išreikštos tam tikros abejonės dėl Lietuvos pasirengimo. Tai aš norėčiau pasakyti, kad Vokietijoje į tą straipsnį pernelyg didelio dėmesio kreipta nebuvo.

[[ge:lrytas:lrytas:30444700]][[ge:lrytas:lrytas:30435309]]

Manau, kad galime užtikrinti Vokietijos pusę, kad tikrai bus sutarta dėl visko, ir mes padarysime viską, kad brigados dislokavimas Lietuvoje taptų laikmečio lūžiu, ne tik Vokietijos, bet ir mūsų visų bendra sėkmės istorija.

– „Laikmečio lūžio“ simbolis yra ir papildomas 100 mlrd. Bundesverui, nors jie ateina ne taip greitai, kaip norėtųsi. Suprantama – tai yra didelė biurokratinė mašina. Kitas kontekstas – kalbame apie išlaidas brigadai Vokietijoje, bet tai yra milžiniškas postūmis Lietuvos ekonomikai. Ta pati amerikiečių bazė Ramšteine yra milžiniškas ekonominis postūmis visam regionui, nes amerikiečiai ateina ne tik su saugumo garantijomis, bet ir su pinigais. Tas pats būtų ir Lietuvoje, ar ne? Apie tai reikia kalbėti – ne visi tai supranta.

– Yra du aspektai, arba du faktoriai, kurie paskutiniu metu lemia Vokietijos dėmesio Lietuvai padidėjimą, išaugimą. Visų pirma, tai yra agresyvus Rusijos karas Ukrainoje. Vokietijos politikai sako, kad jūs buvote teisūs, šiandien Lietuvos pozicijos, mūsų politikų nuomonė Vokietijai yra įdomi. Antras faktorius yra brigada. Vien sprendimai dėl brigados buvimo yra tam tikras postūmis ir Vokietijos verslui, įskaitant ir Vokietijos verslą, dirbantį saugumo ir gynybos srityje.

Šiuo metu vyksta pokalbiai ir tarp Lietuvos, ir Vokietijos verslo. Kol pokalbiai nėra baigti, nenorėčiau įvardyti konkrečiai su kuo. Bet kai sprendimai bus priimti, visi apie tai sužinos.

– Saugumo kontekste girdime, kad Lietuva yra pafrontės valstybė, čia investuoti, važiuoti nesaugu. Jūs, kaip ambasadorius Vokietijoje, jaučiate šias nuotaikas ar ne?

– Yra atskirų žmonių, kurie klausia, tai „kokia dabar situacija Lietuvoje? Vyksta agresyvus Rusijos karas – ar jūs jaučiatės saugūs?“ Mano atsakymas yra toks: mes esame NATO, mes esame Europos Sąjunga ir mes jaučiamės saugūs todėl, kad mus gina NATO penktasis straipsnis.

– Kokia yra Vokietijos investicijų Lietuvoje tendencija?

– Galiu paminėti tik vieną faktą: prieš beveik trejus metus, kai aš išvažiavau Vokietiją, tiesa, karas dar nebuvo prasidėjęs, bet tuo metu Vokietija buvo trečioje vietoje pagal tiesiogines užsienio investicijas į mūsų šalies ekonomiką. Šiandien Vokietija yra numeris vienas.

– O absoliučiais skaičiais?

– 9,7 mlrd. eurų. Maždaug kas penktas euras, investuotas į Lietuvos ūkį, yra iš Vokietijos.

– Ar jūs, kaip ambasadorius, jaučiate didesnį palankumą iš vokiečių politikų po to, kai buvo priimti sprendimai dėl brigados dislokavimo Lietuvoje? Gal dabar jums durys lengviau atsidaro? Iš esmės Vokietija prisiima atsakomybę už Lietuvos saugumą. Ar jūs tai jaučiate?

– Turėčiau grįžti prie tų dviejų faktorių: pirmiausia, prie agresyvaus Rusijos karo ir taip pat prie sprendimų dėl brigados, dėl mūsų suartėjimo su Vokietija. Iš tiesų dirbti Vokietijoje šiuo metu yra lengva: megzti naujus kontaktus, palaikyti senus kontaktus tarp Lietuvos ir Vokietijos politikų dabar yra puikios sąlygos.

– Vokietijos valdžioje šiuo metu yra socdemai, žinome nuotaikas jų partijoje, o jos – visokios: yra tokių, kurie puikiai supranta Ukrainos situacija ir paramos Ukrainai svarbą, yra ir visai kitokių, kurie sako, kad gana tiekti ginklus Ukrainai, gana tęsti karą, reikia jį stabdyti ten, kur yra, atiduoti teritorijas už taiką. Lietuvos pozicija yra pakankamai radikali tuo klausimu: Ukraina turi laimėti. Ar nesulaukiate priekaištų iš tam tikrų socdemų politikų dėl per radikalios Lietuvos pozicijos?

– Neišskirčiau Vokietijos socdemų. Tiek valdančiosiose, tiek opozicinėse partijose yra įvairių žmonių su įvairiomis nuomonėmis, tačiau klausimas yra toks: kiek yra dominuojanti šita nuomonė atitinkamoje partijoje, ir kiek ne.

[[ge:lrytas:lrytas:30452176]]

Pastebiu, kad per laiką Vokietijoje, ypač žiniasklaidoje, politologinės minties centruose, nevyriausybinėse organizacijose, taip pat, aišku, ir tarp pačių politikų kuo toliau, tuo stipresnis tampa suvokimas, kad Rusija yra grėsmė ne tik Ukrainai, kad Rusijos karas su Ukraina taip pat yra mūsų Europos Sąjungos ir NATO karas su Rusija.

– Ar iš tikrųjų yra tas suvokimas?

– Jis vis labiau atsiranda. Kai kurie pokyčiai politikoje tęsiasi ilgai, jie reikalauja laiko. Tačiau „laikmečio lūžis“ vyksta, ir nuoširdžiai linkiu Vokietijai, kad tai tęstųsi.

– Tačiau pokyčiai Rusijoje – kalbu apie militarizavimą – vyksta daug greičiau negu Vokietijoje. Ar neatsilieka vokiečiai šiose lenktynėse nuo rusų?

– Skirtumas tas, kad Rusijoje yra vienas asmuo viršuje, kuris tik priima sprendimus, o visi kiti juos tik įgyvendina. Tuo metu pas mus, demokratinėse valstybėse, ar Vokietijoje, ar Lietuvoje, yra įvairios interesų grupės, daug žmonių, daug nuomonių. Ir kol visa tai yra išdiskutuojama, tam prireikia šiek tiek laiko. Tačiau aš manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai yra ir mūsų stiprybė.

– Taip pat „Del Spiegel“ rašė, kad sunku surinkti vokiečius karius savanoriškai tarnauti Lietuvoje – tai galima karo zona, rizikinga gyvybei, galvojama, kodėl turėtų važiuoti ir kariauti už Vilnių bei Kauną, kai galima saugiai tarnauti Vokietijoje. Ar buvo tokios nuotaikos? Jos vis dar yra?

– Tuos komentarus aš irgi mačiau, tačiau aš noriu pasakyti, kad buvo ir kitų straipsnių „Del Spiegel“. Ten buvo įvardytos planuojamos kariškių dislokavimo Lietuvoje sąlygos, ir iš to, ką matau žiniasklaidoje ir kiek kalbu su žmonėmis, man susidaro įspūdis, kad yra atvirkščiai. Tikrai neturėtų būti problemų surinkti reikiamą kontingentą tam, kad brigada Lietuvoje būtų pilna sudėtimi.

– Bus sukurtos tokios patrauklios sąlygos – ir šeimoms, ir patiems kariškiams, kad jie veršis čia tarnauti?

– Galbūt termino „veršis“ nereikėtų vartoti, bet kad tai tikrai bus pageidaujama iš jų pusės – praktiškai esu tuo įsitikinęs.

– Vokiečiai iki šiol neskiria savo sparnuotųjų raketų „Taurus“ Ukrainai, nors diskusija Vokietijoje dėl to vyksta. Ar artėjama prie sprendimo Ukrainai skirti šį labai svarbų ginklą?

– Diskusija Vokietijoje vyksta. Federalinis kancleris yra priėmęs sprendimą kol kas netiekti šių sparnuotųjų raketų Ukrainai. Kita vertus, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pastaruoju metu Federalinis kancleris savo viešuosiuose pasisakymuose ne kartą yra kreipęsis į kitas Europos Sąjungos valstybes-nares, visų pirma didžiąsias, ragindamas jas didinti savo indėlį į Ukrainos gynybą. Pati Vokietija yra numeris du sąraše pagal Ukrainai suteiktos pagalbos, įskaitant ir karinėje srityje, apimtis.

– Vokietija turi galingą karinę pramonę – „Rheinmetall“, tankai. Bet ar matote Vokietijos ginklų pramonės užsidegimą gaminti greitai, kuo daugiau ir kuo operatyviau? Girdime, kad šis mechanizmas įsisuka lėtai. Tai ar jis užsikuria? Gal kažko nematome?

– Galbūt pradžioje ir buvo tam tikros diskusijos, tam tikros abejonės iš Vokietijos verslo, kad taip, mes investuosime, o kaip bus su užsakymais, ar bus pakankamai uzsakymų, ar Federalinė vyriausybė nupirks?

[[ge:lrytas:lrytas:30452180]]

Tačiau paskutiniu metu jau yra, atrodo, gaminami „Leopard“ šaudmenys, „Rheinmetall“ kalba apie savo gamyklos statybas. Ta karinė mašina užsikuria.

– Kitas svarbus klausimas – kiek Vokietija, žiūrint į priekį, išliks tokia pati bent kaip yra šiandien? Nes šiandien kancleris Olafas Scholzas kalba apie „laikmečio lūžį“, bet ateis kitas kancleris ir gal kitą frazę pasakys. Kalbu apie stiprėjančias radikalias tiek dešinės, tiek kairės jėgas, kurios, švelniai tariant, yra palankios Maskvai ir Rusijai, kalbant apie karo Ukrainoje baigtį – sako, kad reikia atiduoti Ukrainos žemes už taiką. Šios jėgos stiprėja, Bundestago rinkimai – 2025 metais.

– Pirmiausiai noriu pasakyti, kad už tą politinę jėgą, kuri yra artimiausia Rusijai, tai su ta politine jėga Vokietijoje nė viena kita politinė jėga neina į koaliciją.

– Kol kas.

– Manau, kad tai išliks ir toliau, bent jau sprendžiant pagal dabartines tendencijas. Jei pasektumėte dabartinius įvykius Vokietijoje, tai šiuo metu vyksta šimtatūkstantinės demonstracijos būtent prieš šią partiją. Aišku, čia mes galėtume kalbėti apie būsimuosius rinkimus, kurie vyks šių metų rudenį trijose naujosiose federalinėse žemėse – Tiuringijoje, Brandenburge ir Saksonijoje.

– Jūs vis dar sakote naujosiose – jos jau seniai ne naujos.

– Patys vokiečiai vartoja šį terminą.

– Taip, tai yra buvusi Rytų Vokietija.

– Kur šios partijos populiarumas siekia 33–34 procentus. Neaišku, kaip viskas susidėlios. Tačiau yra dar ir kitų faktorių. Yra Sahros Wagenknecht ką tik sukurta partija „Sahros Wagenknecht aljansas“.

– Radikali kairė, irgi prorusiška.

– Ji ne tiek prorusiška, kiek AfD. (Alternatyva Vokietijai – aut.past.)

– Ji yra už karo sustabdymą dabartinėje situacijoje, ir už tai, kad būtų nebetiekiami ginklai Ukrainai.

– Praktiškai taip. Yra ši partija, kuri, įvairiais vertinimais, gali paimti rinkėjų balsų tiek iš kairės, tiek iš dešinės. Vėlgi, yra Hanso-Georgo Maasseno sukurta, šiek tiek dešiniau nei CDU, tačiau akivaizdžiai kairiau nuo AfD esanti, taip vadinama „Vertybių sąjunga“. Ir jie kalba apie galimą partijos kūrimą.

Šiuo metu Vokietijos partinėje sistemoje vyksta tam tikri procesai, ir tie procesai tikrai atsilieps rinkimų rezultatams, kurie bus rudenį, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Todėl dabar prognozuoti yra sudėtinga. Aišku, reikia žiūrėti, nes visuomenės nuomonės apklausos vokiečius šiek tiek neramina.

– Ir mus turėtų neraminti, jeigu neramina vokiečius.

– Tai visų pirma yra vidinis Vokietijos klausimas.

– Suprantama, bet mes remiamės į Vokietijos saugumo garantijas.

– Taip, mes remiamės, ir aš esu tikras, kad tos saugumo garantijos išliks, tačiau tikrai nenorėčiau komentuoti tų vidinių politinių peripetijų, to, kas darosi Vokietijoje, kas yra už, ir kas yra prieš.

– Ar Lietuva Vokietijos spaudoje minima dažnai?

– Pastaruoju metu – taip.

– Kokiame kontekste?

– Ta pati brigada. Taip pat Rusijos karas Ukrainoje, Lietuvos parama. Tai yra pagrindinės temos. Aišku, taip pat yra ir kultūriniai straipsniai, pristatantys Lietuvą straipsniai. Bet iš tiesų yra padažnėję.

– Ačiū už skirtą laiką.

Ambasadorius Vokietijoje – apie vokiečių karių norą atvykti į Lietuvą: yra kitaip, nei rašo spauda