Prieš 33 metus (šis skaičius man labai magiškas) 1991-ųjų vasario 11-ąją Islandijos Altingas (parlamentas) oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Islandija buvo pirmoji tai padariusi Vakarų valstybė.

2006-ųjų vasarą, prabėgus 15 metų po šio legendinio pripažinimo, iš Lietuvos pakilo lėktuvas į Reikjaviką. Lėktuve – akcijos „Lietuva – Islandija 2006“ dalyviai: triatlonininkas Vidmantas Urbonas, lakūnas Jurgis Kairys, alpinistas Vladas Vitkauskas, ką tik sėkmingai „Eurovizijos“ konkurse pasirodžiusi grupė „LT United“, pučiamųjų orkestras „Trimitas“, daugelis kitų Lietuvos visuomenei žinomų žmonių – muzikantų, keliautojų, politikų, sportininkų. Ir aš ten buvau.

Neįtikėtiną akciją, iš dalies už savo asmenines lėšas, organizavo Klajūnų klubo prezidentas Gintautas Babravičius. Islandai apšalo: po dangų nardė ir suko kilpas J.Kairys, Reikjaviko gatvėmis nepaliaujamai žygiavo „Trimitas“, aikštėse grojo „LT United“, „Prelegentai“ žaidė futbolą, parodų salėse puikavosi fotomeditacija apie Lietuvos stojimą į ES.

Politikų delegacija Islandijos prezidentui Olafurui Ragnarui Grimssonui įteikė Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus padėkos raštą, kurį privalau pacituoti: „Lietuva su išskirtiniu dėkingumu prisimena ir visada prisimins, kad ginti mūsų tautos siekių pasaulio akivaizdoje pirmiausia stojo Islandija. Atrodė, kad Lietuva, pergyvenusi ekonominę blokadą ir kruvinas žudynes, lieka viena prieš griūvančią, bet vis dar labai galingą imperiją. Tačiau Islandijos politikai, diplomatai ir visuomenė tylinčiam pasauliui, galingiausioms valstybėms ir jų vadovams davė aukštos moralės pamoką. Jūsų dėka pasaulis turėjo progos prisiminti, kad, be tiesioginių interesų, egzistuoja ir istorinis teisingumas, tautų apsisprendimo teisė ir valia, galiausiai – moralė. Todėl Jūsų parama Lietuvai buvo ne tik politinis gestas, bet ir ypatingas moralinis palaikymas.“

[[ge:lrytas:lrytas:30015654]][[ge:lrytas:lrytas:27873137]]

Tikrai nepamenu daugiau tokio nuoširdaus dėkojimo, kaip tada dėkojome Islandijai. Bet šiandien, Lietuvos pripažinimo metinių proga, vėl dėkojame ir dėkosime visada. Ačiū, Islandija! Už ką dėkojame? Už drąsą! Islandai nepabūgo Sovietų Sąjungos sankcijų ar provokacijų – drąsiai ištiesė pagalbos ranką Lietuvai.

Prisiminiau ir kitą islandų drąsos faktą. Netrukus po mūsų padėkos vizito, 2008-aisiais, dėl neatsakingos skolinimosi politikos bankrutavo trys didžiausi privatūs Islandijos bankai. Dešiniųjų vyriausybė juos nacionalizavo ir kartu įsipareigojo milžinišką 8,7 mlrd. dolerių skolą (kiekvienam islandui, įskaitant vaikus ir senelius, po 25 tūkstančius dolerių) grąžinti savo mokesčių mokėtojų sąskaita.

Bet su tuo kategoriškai nesutiko Islandijos piliečiai. Prasidėjo masiniai protestai, po jų krito vyriausybė. Naujoji kairiųjų vyriausybė, spaudžiant tarptautinėms finansų institucijoms, Jungtinės Karalystės bei Nyderlandų vyriausybėms, kurių piliečių indėliai buvo tuose bankuose, pasiūlė, o Altingas patvirtino mažesnę – 3,4 mlrd. dolerių – bankų skolą. Tačiau ir su šiuo sprendimu islandai nesutiko – prasidėjo nesibaigiantys mitingai.

Čia įsikišo šalies prezidentas ir vetavo Altingo nutarimą. Ir ką pasiūlė? Ogi surengti tautos referendumą. Visos pasaulio finansinės institucijos šaukė ir grasino paversti Islandiją Šiaurės Kuba, bet islandai neišsigando. Priešingai – 90 procentų balsų dauguma nutarė, kad yra niekam neskolingi.

Žaviuosi islandais – ne tiktai jų drąsa, bet ir kūrybingumu, sąmoningumu, valia. Kad ir šiuolaikinė islandų muzika. Kaip tokia negausi tauta sugebėjo įžiebti šitiek žvaigždžių?

Muzikos gurmanas Vaidas Stackevičius aiškina, kad viskas atsirado dėl alaus. Beje, ir patys islandų muzikos industrijos profesionalai pripažįsta – didelį postūmį, kad muzika pradėtų skambėti viešai ir išpopuliarėtų, davė alaus draudimo panaikinimas 1989-aisiais (nuo tada kovo 1-oji kasmet Islandijoje švenčiama kaip Alaus diena).

Beveik iškart sujudėjo koncertinis gyvenimas, iš pradžių mažesniuose klubuose. Priešakyje buvo grupė „Sugarcubes“, iš kurios vėliau atsiskyrė ir išaugo dainininkė Bjork, laikoma garsiausia ir populiariausia islandų atlikėja pasaulyje. Iškilo kiti žinomiausi atlikėjai „Sigur Ros“ (post rock), „Of Monsters and Men“ (indie folk/indie pop), „Gus Gus“ (elektronika), „Solstafir“ (post metal), Emiliana Torrini (pop), Dadi Freyr (pop, elektronika), „Hatari“ (techno-industrial), Kaleo (rock, blues), „Vok“ (dream pop), olafuras Arnaldsas, Asgeiras Trausti. Ir čia – tik tarptautinės žvaigždės, o vietinių žvaigždučių šimtai.

Nežinau, ar iš to džiaugsmo ragauti alų šitiek islandų muzikos atsirado, net labai abejoju, nes pas mus niekas niekada alaus nedraudė, bet tokio ryškumo žvaigždžių, ko gero, neturime.

[[ge:lrytas:lrytas:30472575]]

Kokios išvados? Reikia daugiau dainuoti. Prisiminkime: juk mes užkūrėme dainuojančią revoliuciją, mes paveldėjome neapsakomai turtingą tautos dainyną, dar taip neseniai galėjome su savo tėvais ir seneliais giedodami ilgai ir laimingai vakaroti. Taigi nenustokime dainuoti ir kurkime naujas dainas.

Kitas fenomenas – islandų literatūra. Ne veltui 2011 metais UNESCO Reikjaviką yra pripažinusi literatūros sostine.

Islandai yra uolūs skaitytojai ir rašytojai: neįtikėtina, bet kas dešimtas islandas per savo gyvenimą yra išleidęs bent vieną knygą! Islandai rašo viską: poeziją, šiuolaikines sagas, vaikų knygas, noveles ar romanus, erotinę literatūrą. Tačiau daugiausia dėmesio sulaukia kriminalų žanras.

Sakoma, kad rašymo bumas prasidėjo nuo tada, kai islandų rašytojas Halldoras Laxnessas 1955- aisiais laimėjo Nobelio premiją.

Taip jis visai netikėtai išgarsino Islandijos literatūrą ir suteikė pasitikėjimo rašyti tautiečiams. Skaitymas ir rašymas tapo vienu svarbiausių islandų kūrybinės saviraiškos būdų.

Kūrėsi naujos tradicijos, viena jų – „Kalėdinis knygų antplūdis“ (jolabokaflod). Šio festivalio metu beveik kiekvieni namai gauna knygų katalogą – ką skaitysime ir dovanosime šįmet? Todėl faktiškai visi islandai Kalėdų proga dovanų gauna knygų. Kaip skelbia BBC, pagal leidžiamų ir skaitomų knygų skaičių vienam žmogui Islandija yra pirmoje vietoje pasaulyje.

Islandijoje gyvena vos 375 tūkstančiai gyventojų, o kasmet išleidžiama 600–700 knygų. Atrodo, Hegelis yra pasakęs, kad vieną dieną kiekybė virsta kokybe. Dabar Islandija turi ne vieną pasaulinio garso literatūros žvaigždę: Hallgrimurą Helgasoną, Andri Snarą Magnasoną, Audur Jonsdottir, olafurą Gunnarssoną, Evarą Torą Benediktssoną. Nemažai islandų autorių knygų išversta ir į lietuvių kalbą.

Islandai gerbia rašytojus ir visokeriopai skatina rašyti kiekvieną islandą.

Šia prasme lietuvių nuomonė apie rašymą skiriasi. Net teko girdėti tokį šūkį: jei gali – nerašyk.

Keista, ką tuo norima pasakyti? Nerašyk, nes apsijuoksi, nerašyk, nes niekas neskaitys – niekam to nereikia, nerašyk, nes rašyti gali tik Rašytojų sąjungos nariai? O islandas patartų priešingai – jei tik gali, rašyk! Nekreipk dėmesio į kitų bumbėjimą – imk ir rašyk!

Tai gal pabandom? Aprašom savo gyvenimą, giminės medį, o gal gimto kaimo ar miestelio istoriją ar netgi gražiausią sapną. Ko čia bijoti? Juk nebūtina visko, ką parašai, iš karto publikuoti.

Perskaityk draugui kad ir prie alaus. Nebijok suklysti – rašyti išmoksi tik rašydamas.

Bet grįžkime prie Islandijos, šį kartą – futbolo. Nors Islandijos rankininkai 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabrą, o šios šalies krepšininkai 2015 metais pirmąkart žaidė Europos pirmenybių finaliniame etape, šiandien futbolas Islandijoje tapo populiariausia sporto šaka. Tai būdas užimti jaunimą, saugoti jį nuo blogų įpročių.

Islandijoje prieš 30 metų padėtis buvo labai kritiška – prasti demografijos, sveikatos rodikliai. Islandai nusprendė radikaliai pakeisti padėtį ir investuoti į tautos sveikatą ir sporto infrastruktūrą.

Prie kiekvienos mokyklos, šalia bendruomenės, šeimų centrų imta statyti uždaro tipo aikštynus. Buvo įrengta 180 įvairaus dydžio futbolo aikščių, įdarbinta 800 licencijuotų futbolo trenerių. Rezultatas pranoko lūkesčius. Islandijoje alkoholio vartojimas tarp paauglių krito nuo 42 iki 5 proc., rūkymas sumažėjo nuo 23 iki 3 proc., išlaidos sveikatos apsaugai buvo sumažintos trečdaliu.

Negana to, Islandija tapo futbolo šalimi. 2016 metais Islandijos futbolo rinktinė pirmą kartą istorijoje pateko į Europos futbolo čempionatą, savo grupėje aplenkdama Nyderlandus ir Turkiją. Čempionate Islandija nužengė iki ketvirtfinalio (aštuntfinalyje rezultatu 2:1 nugalėjo net Angliją).

2017-ųjų pabaigoje sėkmingai įveikę atranką Islandijos futbolininkai pateko į 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą, aplenkę tokias stiprias komandas kaip Kroatija ir Ukraina. Telieka pavydėti.

Sveiki ir kūrybingi žmonės yra laimingi. Ne veltui 2023 metais Islandija po Suomijos ir Danijos tarp laimingiausių šalių užėmė trečiąją vietą. Lietuvos laimės indeksas įvertintas nebloga 20 vieta. Belieka pavyti islandus. Kaip? Perimti jų gerąją patirtį.

Algirdas Kaušpėdas. Valio drąsuoliams islandams!