„Pastaruoju metu nemažai diskusijų vyksta dėl mūsų partnerių buvimo ir įsitraukimo. Tai svarbus aspektas, turint omenyje, kokia svarbi Lietuvai yra narystė NATO ir transatlantinis ryšys.
Natūrali yra prielaida, kad nuo pat nulinio momento ginsimės visi kartu. O dar geriau – jeigu visi kartu atgrasysime“, – sekmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje sakė I. Šimonytė.
„Visgi, NATO garantijos yra, visų pirma, politinės. Ir kartais, deja, demokratinių šalių politikai būna lėti kaip tik esminiais momentais. O 5-asis straipsnis kaip tik kalba apie tokį (momentą – ELTA) – ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam būtų galima būtų pateikti ieškinį už nepakankamai greitą sprendimų priėmimą“, – teigė ji.
Vasario pabaigoje šalyje lankęsis Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolas Benas Hodgesas pareiškė, jog agresijos atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis viena. Tokie pasisakymai sulaukė kritikos – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, jog tokie teiginiai yra „laužti iš piršto“.
Visgi, I. Šimonytė pažymi – dėl tokių sąjungininkų kolegų pasisakymų nereikėtų piktintis.
„Kai garbingi atsargos kariškiai sako, kad reikia pasirengti veiksmų planą tam atvejui, jeigu politiniai sprendimai užtruks ilgiau – tuo nereikia piktintis. Kai politikai sako, kad nėra automatinio 5-ojo straipsnio jungiklio visame Aljanse, tuo nereikia baisėtis. Tai nereiškia, kad kažkas mūsų negins, kaip rašoma klikbaitinėse antraštėse. Nes gintis, pirmiausiai, turime mokėti patys. Ir pirmiausiai – savo galvose“, – akcentavo ji.
Tad, pažymėjo ji, negalima imtis nei pernelyg ramios, nei pernelyg sumaištį keliančios laikysenos. „Todėl netinkama nei olimpinė ramybė – kad mes jau labai daug padarėm ir planuojame padaryti dar daugiau, nei bandymas kelti sumaištį, bandant kelti nepasitikėjimą NATO partneriais apskritai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Nereikia kuklintis“ – įvertino atliktus darbus stiprinant krašto apsaugą
Visgi, nepaisant prastos geopolitinės situacijos, I. Šimonytė teigė, kad per pastarąją kadenciją pasiekta esminių pokyčių, stiprinant nacionalinį saugumą.
„Nereikia kuklintis – per šią kadenciją padaryta išties daug ir krašto apsaugos finansavimas padidėjo nebe procentais, o kartais. Tai leidžia įgyvendinti anksčiau suplanuotus ir pradėti naujus projektus“, – sakė ji.
Tačiau Vyriausybės vadovė pripažino, kad situacija regione „diktuoja būtinybę aplenkti planus“ ir dėti dar daugiau pastangų dėl šalies saugumo.
„Kalbėdami apie tai, ką galime ir privalome padaryti – išskyrėme tris esminius dalykus. Pirmiausiai – žmonės, turintys konstitucinę teisę ir pareigą ginti šalį“, – tvirtino premjerė. I. Šimonytė priminė, jog ėmėsi iniciatyvos ir pakvietė parlamentinių partijų vadovus, verslo atstovus diskutuoti dėl poreikio didinti išlaidas gynybai bei rasti tam tvarius finansavimo šaltinius.
„Matome, kad per artimiausią dešimtmetį trijų ar net didesnio procento nuo BVP finansavimas yra ne šiaip gražus skaičius politikų ambicijų lenktynėse, o neišvengiamybė, jeigu norime greičiau ir geriau parengti ir aprūpinti žmones“, – kalbėjo ji, pripažindama, kad rinkiminiais metais rasti sutarimą yra sunku.
„Tikiuosi, kad pavyks parengti pasiūlymus, kurie šią naštą sąžiningai paskirstytų tarp kartų ir visuomenės grupių“, – vylėsi premjerė. Šiais metais vyks tikrieji rinkimai, ir „rinkimai“ Vertindama artėjantį politinį sezoną, I. Šimonytė teigė – šie metai bus pažymėti rinkimais.
Visgi, pažymėjo ji, Vakaruose vyks demokratiški rinkimai, o Rusijoje – „rinkimai“. „Vieni jų – tie rinkimai, kurie yra kabutėse – su labai prognozuojama pabaiga ir blogiau prognozuojama perspektyva. Kiti – tie tikri, laisvieji rinkimai – su sunkiai prognozuojama pabaiga ir perspektyva, kuri, noriu tikėti, yra geriau prognozuojama“, – kalbėjo politikė.
Konservatorė pažymėjo, kad Kremliaus režimas bandys pasinaudoti Vakarų valstybių vidaus politikos intrigomis ir taip sutrikdyti rinkimų procesus.
„Akivaizdu, kad toje laisvoje Vakarų erdvėje, netrūks bandymų visais būdais mažinti prognozuojamumą, tuo tikslu išnaudojant tai, ką visą laiką laikėme savo stiprybėmis – žmogaus teises, žodžio laisvę, galimybę išreikšti savo nesutikimą su priimamais sprendimais taikaus protesto ar laisvo, slapto balsavimo forma“, – sakė ji, nurodydama, jog ekologijos, prekybos palengvinimų Ukrainai, migracijos temos gali tapti vidinio debato dalimi, kuria Rusija gali pasinaudoti.
„Netinkama būtų teigti, kad bet koks karštas vidinis debatas yra inspiruotas kažkokių virėjų iš pašalies. Bet, turbūt, būtų galima drąsiai teigti, kad tie virėjai visada suskubs šituo pasinaudoti“, – teigė I. Šimonytė.
Todėl premjerė ragino „išlikti akyliems, ieškoti sprendimų nelengvuose konfliktuose tarp ūkininkavimo ir gamtosaugos, žmogaus teisių ir fakto, kad valstybės turi sienas ir taisykles, kurias gina“.
ELTA primena, kad sekmadienį TS-LKD susirinko į tarybos posėdį, kuriame aptaria politinę šalies padėtį, ketina diskutuoti dėl partijos pasirengimo šiais metais vyksiantiems prezidento rinkimams. Planuojama tvirtinti ir galutinį kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą.
