Baltarusijoje ir Rusijoje Lietuvą niekinę ir Kremliaus karą Ukrainoje aukštinę veikėjai savo kelionių metu nevengė susitikinėti net su KGB darbuotojais, tačiau sėdę į teisiamųjų suolą savo kaltės nepripažįsta.

„Nesuprantu kaltinimų esmės, visai jų nesuprantu“, – Vilniaus apygardos teisme pareiškė likviduoto Tarptautinio geros kaimynystės forumo (TGKF) įkūrėja Erika Švenčionienė (58 m.).

Draugauti su Rusija ir Baltarusija siūliusi ir apie Lietuvos valdymą svajojusi kaunietė yra teisiama pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams.

Kompaniją E.Švenčionienei palaiko žurnalistu save vadinantis du kartus teistas Kazimieras Juraitis (62 m.) ir buvęs sovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis, keturis kartus teistas Valerijus Ivanovas (76 m.).

[[ge:lrytas:lrytas:29536451]][[ge:lrytas:lrytas:30219343]][[ge:lrytas:lrytas:30549803]][[ge:lrytas:lrytas:30730180]]

K.Juraitis šioje byloje yra kaltinamas padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, o V.Ivanovas – viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams.

Jie, kaip ir E.Švenčionienė, savo kaltės nepripažįsta ir teisme kartojo, kad nesupranta jiems pareikštų kaltinimų.

„Nesuprantu, kuo esu kaltinamas“, – kalbėjo V.Ivanovas. „Aš tiesiog dirbau žurnalistinį darbą“, – teisinosi K.Juraitis.

Organizavo KGB agentas

E.Švenčionienė ir K.Juraitis baudžiamąją bylą užsidirbo dėl savo nuolatinių kelionių į Baltarusiją, o E.Švenčionienė – ir į Rusiją bei jose rėžtų kalbų, kuriose aukštino šalis agresores ir menkino Lietuvą bei karo kamuojamą Ukrainą.

Teisėsaugininkai ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai nustatė, kad E.Švenčionienė ir K.Juraitis nekart susitikinėjo ne tik su Lietuvai pavojingais asmenimis, kuriems yra taikomos tarptautinės sankcijos, bet ir su KGB darbuotojais.

Vienas tokių asmenų – Baltarusijos KGB darbuotojas Jevgenijus Stepanenka, kuris 2022 metų kovą–birželį organizavo lietuvių keliones į diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos valdomą šalį.

E.Švenčionienei ir jos delegacijos nariams J.Stepanenka prisistatė šios valstybės Užsienio reikalų ministerijos darbuotoju, tačiau iš tuo metu įrašytų teisiamųjų pokalbių aišku, jog jie suprato, kad bendrauja su KGB agentu, bet tai netrukdė uoliai pildyti visko, ką jis liepdavo.

Platino gautą propagandą

E.Švenčionienė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose skelbdavo visą medžiagą, kurią jai persiųsdavo J.Stepanenka: Baltarusijos propagandinius vaizdo įrašus apie maisto nebeįperkančius ir dėl to į Baltarusiją apsipirkti važinėjančius lietuvius, JAV esą įrengtas biolaboratorijas Ukrainoje, „gerus“ Ukrainoje kariaujančius rusus ir „blogus“ ukrainiečių pabėgėlius.

2022 m. kovo 1 d. E.Švenčionienė J.Stepanenkai pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos planuoja apšaudyti Minską. Šią informaciją jai esą pranešė lietuvis, išvykęs kovoti į Ukrainą.

VSD žiniomis, J.Stepanenka E.Švenčionienę ir K.Juraitį susirado pats pirmą karo Ukrainoje dieną.

Susiradęs juos „Telegram“ kanale, vėliau bendraudamas su TGKF nariais J.Stepanenka laikėsi konspiracijos: naudojo šifruotų pranešimų kanalą, jame prisistatinėjo Jack Parow slapyvardžiu ir net susitikęs su jais Baltarusijoje neatskleidė savo tikrojo vardo bei pavardės.

Iš Rusijos – darbų sąrašas

Po 2022 m. liepą vykusios kelionės į Maskvą rugpjūčio 3-iąją E.Švenčionienė informavo už šnipinėjimą Rusijai nuteistą Algirdą Paleckį, kad vizito Maskvoje metu gavo užduotį aplankyti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje įkalintą Medininkų žudynėse dalyvavusį Konstantiną Nikuliną ir įrašyti su juo interviu, kurį rusai būtų panaudoję savo propagandos tikslais.

E.Švenčionienė taip pat prasitarė, kad turi užduotį surinkti apie 14 asmenų, norinčių 2022 m. rugsėjo pabaigoje vykti į Rusiją, grupę, tačiau nors norinčiųjų aplankyti Maskvą atsirado, ši kelionė neįvyko.

Vis dėlto per E.Švenčionienės vizitus pas, anot jos, draugiškus kaimynus neišvengta ir kuriozinių situacijų.

2022 m. liepos 26 d. Maskvoje vykusioje diskusijoje „Rusijos-Lietuvos bendradarbiavimo vystymo perspektyvos pilietinės visuomenės srityje“ Rusijos visuomenės rūmų narys Michailas Aničkinas E.Švenčionienei pašnibždėjo, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda turi Kanados pilietybę.

E.Švenčionienė paskubėjo „naujiena“ pasidalinti su savo sekėjais socialiniame tinkle „Facebook“.

„Kanados pilietis“, – parašė ji prie G.Nausėdos nuotraukos.

Ieškojo žinomų žmonių

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E.Švenčionienė į savo veiklą bandė įtraukti ir žinomus Lietuvoje žmones.

Prieš 2022 m. gegužę vykusią kelionę į Astravo atominę elektrinę TGKF vadovė bandė įkalbėti kartu su ja vykti Artūrą Orlauską, Rūtą Janutienę, Ugnių Kiguolį, Mildą Bartašiūnaitę, bet jie atsisakė.

Tą patį mėnesį E.Švenčionienė kreipėsi į Kovo 11-osios Akto signatarą Zigmą Vaišvilą prašydama padėti surengti jai ir TGKF nariams spaudos konferenciją Seime.

Garsių pavardžių rasta ir jos užrašuose. 2022 m. spalio 22 d. atlikus kratas E.Švenčionienės dukrai priklausančiame name Jiezne buvo rasta užrašų knygutė su advokato Igno Vėgėlės, Seimo nario Mindaugo Puidoko, sportininko Žydrūno Savicko, Sveikatos teisės instituto vadovo Rimo Jankūno pavardėmis. Šalia jų parašyta: „Partijos susitikimas.“

Sudomino pareigūnus

E.Švenčionienės namuose Kaune pareigūnai aptiko net septynis mobiliuosius telefonus, du jų buvo be SIM kortelių, jos rastos atskirai.

Kaip vėliau nustatyta, vienas šių telefonų priklausė E.Švenčionienės dukrai, tačiau juo nevengė skambinti ir pati E.Švenčionienė, keturiais telefonais ji naudojosi kasdien.

Telefonuose tyrėjai aptiko daugybę E.Švenčionienės susirašinėjimų ne tik su bendraminčiais Lietuvoje, bet ir su veikėjais iš Rusijos bei Baltarusijos.

Kai kurie jų ypač sudomino pareigūnus.

2022 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje gyvenančiam Valerijui Butinui ji rašė, kad turi du žmones, kurie norėtų vykti į Ukrainą ir kovoti rusų pusėje.

Žudynes vadino provokacija

V.Ivanovas šioje byloje atsirado paskutinis, jam įtarimai pareikšti tik pernai rugsėjį.

E.Švenčionienė ir V.Ivanovas yra teisiami dėl pernai sausio 3 dieną „YouTube“ platformoje transliuotos laidos „Prisimenant Sausio 13-ąją“.

Joje abu kaltinamieji ir pernai kovą miręs Arvydas Balčius kalbėjo, kad iki šiol nėra aišku, kas sumanė ir įvykdė agresiją prieš beginklius Lietuvos gyventojus.

„Žmonėms liko neatsakytų klausimų. Aš manau, kad dar niekam nėra aišku, kas kaltas. Kodėl taip įvyko? Kas pagrindinis užsakovas? Kokios tos aukos? Dėl ko buvo aukos? Yra tūkstančiai klausimų, kuriuos mes pateikiame sau, ypač kasmet artėjant Sausio 13-ajai“, – laidoje dėstė E.Švenčionienė.

Ji taip pat teigė, kad A.Paleckio posakis „Savi šaudė į savus“, už kurį jis buvo nuteistas, turi pagrindą, nes esą tą naktį lietuviams buvo dalinami ginklai, o Loreta Asanavičiūtė mirė ne todėl, kad ant jos užvažiavo rusų tankas.

„Ginklų dalinimą organizavo Vytautas Landsbergis, buvo parinkti asmenys, kurie šaudė 1991 metų sausio 13 dieną“, – sąmokslo teorijas laidoje plėtojo A.Balčius. O V.Ivanovas jam pritarė, esą Lietuva pati organizavo žudynes norėdama pakenkti rusų armijai.

„Čia buvo didžiulė provokacija. Viskas buvo daroma sąmoningai, viskas buvo specialiai organizuota, kad būtų diskredituota armija ir partija. Iš Kazlų Rūdos, iš vaikų namų buvo du autobusai vaikelių atvežti nakčiai. Kam? Ieškojo aukų. Kažkam reikėjo vaikiškų kūnų. Kažkam reikėjo daugiau kūnų, kraujo“, – laidoje kalbėjo V.Ivanovas.

Iš Rusijos – darbų sąrašas: Kremlių pamilę veikėjai iš Lietuvos net nesupranta kaltinimų esmės