Rusijai užpuolus mūsų šalį, Lenkija greičiausiai neturėtų galimybių pagelbėti Lietuvai – net jei kaimyninė valstybė to norėtų ir tai jai leistų teisės aktai.

Taip mano naujojo Lenkijos premjero Donaldo Tusko vizito į Vilnių išvakarėse Lietuvos sostinėje kilusias diskusijas dėl šios šalies pagalbos Rusijos agresijos atveju įvertinęs karo istorikas Valdas Rakutis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui priklausančio konservatoriaus nuomone, vykstančios diskusijos yra beprasmės. „Jei mus pultų, tai pultų vienu metu“, – įsitikinęs parlamentaras.

Šalies politikų ir ekspertų pasisakymus apie Lenkijos pagalbą Lietuvai pakurstė buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų vado Europoje atsargos generolo Beno Hodgeso teiginiai esą karo atveju mūsų šalis negalėtų tikėtis kaimynų kariuomenės atėjimo.

Komentuodama atsargos karininko žodžius premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę žiniasklaidai patvirtino, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos esą išties nenumato.

Dėl tokio tiesmuko Vyriausybės vadovės pasisakymo socialiniuose tinkluose kilo didelis erzelis, suerzinęs ir pačią I.Šimonytę. Jau po kelių dienų premjerė suskubo aiškinti, kad esą buvo suprasta neteisingai.

Lietuvoje kilusias abejones bandė išsklaidyti ir Vilniuje pirmadienį apsilankęs D.Tuskas. Lenkijos Vyriausybės galva patikino, kad kaimynių solidarumas nėra kvestionuojamas.

Lenkija turėtų gintis pati

Portalo lrytas.lt kalbintas V.Rakutis neabejoja, kad Lenkijos ir Lietuvos politikams šiuo metu tikrai užtektų politinės valios pasiekti reikiamus susitarimus gynybos srityje bei prisiimti daugiau įsipareigojimų, nei šiuo metu numato vienos ar kitos šalies įstatymai.

[[ge:lrytas:lrytas:30834993]]

Anot V.Rakučio, dabartinės aplinkybės tam yra palankios. Apie būtinybę siekti dvišalių susitarimų su atskiromis NATO sąjungininkėmis praėjusį savaitgalį konservatorių partijos tarybos posėdyje prakalbo ir buvęs jos lyderis Vytautas Landsbergis.

Pastarojo nuomone, kilus abejonių dėl kolektyvinio saugumo garantijų, būtų labai svarbu tokius susitarimus turėti ne tik su Lenkija, bet taip pat ir su Latvija bei Estija bei galbūt kitomis Baltijos jūros regiono šalimis.

[[ge:lrytas:lrytas:30822051]][[ge:lrytas:lrytas:30833487]][[ge:lrytas:lrytas:30848334]][[ge:lrytas:lrytas:30844130]]

Vis dėlto V.Rakutis nėra įsitikinęs, ar to tikrai reikia ir, ar pašalintos esamos teisinės kliūtys kaip nors iš esmės paveiktų dabartinę geopolitinę situaciją.

„Geopolitiškai (atskiras, – red.) susitarimas su Lenkija yra visiškai beprasmiškas reikalas. Karinis bendradarbiavimas su Lenkija neauga jau daug metų dėl vienos paprastos priežasties – jeigu mus pultų, pultų abi šalis vienu metu. Lenkai niekaip negalės atsiųsti mums pagalbos, nes būtų puolami tuo pačiu metu ir visi tą žino“, – lrytas.lt kalbėjo karo istorikas.

V.Rakutis patikslino, kad būtent dėl šios priežasties Lietuvai gyvybiškai svarbus Vokietijos karių buvimas. „Vokietija yra antrojoje linijoje ir karo atveju ji ateis mums į pagalbą, nes gali. Tuo metu lenkams tektų ir patiems gintis“, – mano jis.

Anot pašnekovo, per Lenkiją eina strateginė kryptys: „Lenkų kariniame planavime, ką puikiai supranta ir vokiečiai, ir visi kariškiai, mes negalime tikėtis jų paramos, nes jie bet kokiu atveju turės užtikrinti savo valstybės gynybą.

Lenkijos gynybinės pajėgos šiandien yra bene efektyviausios Europoje, o gal net ir tarp čia kariauti galinčių NATO šalių. Bet tai mūsų neturėtų labai guosti, nes Lenkija mums negalės padėti.

Mums galėtų padėti tos valstybės, kurios yra truputį toliau nuo fronto, – Vokietija ar kitos. Kariškiams tai yra visiškai akivaizdu“.

Trukdžių yra ir daugiau

Tiesa, V.Rakutis mano, kad Lietuva ir Lenkija galėtų siekti susitarimo bendrai atremti galimas tam tikras hibridines atakas ar kitokius nekonvencinio pobūdžio Rusijos veiksmus.

Bet parlamentaras pabrėžė, kad Lietuva bei Lenkija jau ir šiandien turi kelis gana sėkmingus bendradarbiavimo formatus.

Anot V.Rakučio, taip pat reikėtų siekti didesnio gebėjimo koordinuoti veiksmus. „Nors yra bendri NATO standartai, vis dėlto gal reikėtų pagalvoti ir apie bendrus pirkimus, į ką dėmesį atkreipė ir B.Hodgesas. Tokiu atveju Lietuva ir Lenkija kariniame formate galėtų labiau sąveikauti“, – svarstė V.Rakutis.

Tačiau, anot jo, Lietuva yra suvaržyta strateginio pasirinkimo: „Jei partneriais pasirinktumėme lenkus, negalėtumėme rinktis vokiečių ir atvirkščiai. Nes sistemos tiesiog turi tarpusavyje sąveikauti.

Šiuo atveju turime pasirinkti. Čia kaip ir su tankais. Jeigu perkame vokiškus tankus, tai privalome turėti ir jiems remontuoti reikalingą infrastruktūrą. Negali turėti ir vokiškų, ir amerikietiškų tankų“.

[[ge:lrytas:lrytas:30866452]]

Be to, kaip pastebėjo V.Rakutis, bendrai sąveikai yra ir kitų trukdžių. Pavyzdžiui, galiojančios mūsų šalies viešųjų pirkimų procedūros neleistų Lietuvos kariuomenei pasirinkti norimo gamintojo vien dėl, kad tokį jau yra pasirinkę lenkai.

„Vienintelis dalykas, ką galime padaryti – suteikti daugiau įgaliojimų Liublino brigados štabui ir į jį išsiųsti mūsų karininkus mokytis kartu su lenkais. Nes gali iškilti ir kalbos barjeras. Mūsų kariuomenėje net nėra žmonių, kurie mokėtų lenkiškai“, – pastebėjo karybos žinovas.

Kritikai žiūrėjo ne ten?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas lrytas.lt taip pat sakė, kad panikuoti dėl Lenkijos įstatymų nereikėtų.

Anot šio politiko, kaimynų teisinė bazė, kuri šalies gynybos koncepciją apibrėžia tik iki nacionalinių sienų, yra seniai žinoma. „Tai kyla iš lenkų filosofinio požiūrio į šalies gynybą, kad pirmiausiai jie turi gintis patys ir panašiai. Todėl premjerė I.Šimonytė šiuo požiūriu yra visiškai teisi“, – mano Seimo komiteto vadovas.

Tuo metu, pasak L.Kasčiūno, premjerės kritikai suskubo analizuoti ne Lenkijos gynybos koncepciją, bet šios šalies įstatymus. „Reikia žiūrėti į visą koncepciją ir kaip ji atrodo NATO architektūroje. Tai nėra vieši dokumentai, vertintojai to tiesiog negali žinoti ir todėl jų pasisakymai nėra rimti. Dainiaus Žalimo argumentai čia negroja, jis žiūrėjo ne ten“, – į premjerei pasigirdusią kritiką atkirto konservatorius.

D.Žalimas vienas pirmųjų sureagavo į I.Šimonytės pasisakymą apie Lenkijoje esančius teisinius apribojimus padėti gintis kaimynams.

Su konservatorių atstove dėl prezidento posto konkuruojantis teisininkas pareiškė, kad premjerės pasisakymas „ne itin atsakingas“ ir esą mažai ką bendro turi su teise.

Buvusio Konstitucinio teismo pirmininko teigimu, įstatymas, reguliuojantis Lenkijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą užsienyje, numato, kad šalies pajėgos už „šalies ribų gali būti panaudotos remiantis tarptautinės organizacijos, kuruos narė yra Lenkija, kompetetingos institucijos, Europos Sąjungos institucijos sprendimu, taip pat priimančios šalies kvietimu ar sutikimu“.

„Kur čia kokie „aiškūs teisiniai“ apribojimai? Kaip tik numatyti du mums reikšmingi pagrindai – Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimas ir Lietuvos prašymas. O pareiga numatyta Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnyje, kuriame, beje, nustatyta, jog privalu pagalbą užpultai šaliai teikti tiek individualiai, tiek kartu su kitomis sąjungininkėmis“, – premjerei oponavo D.Žalimas.

I.Šimonytę aštriai sukritikavo ir buvęs Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Opozicijai priklausantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos narys neslėpė, kad premjerės pasisakymas jį šokiravo.

[[ge:lrytas:lrytas:30866532]]

„Kadenciją baigianti premjerė viešai pradeda kalbėti apie tai, kad kažkokie teisiniai formalumai neleistų Lenkijos kariams vienašališkai ginti Lietuvos.

Kaip gali būti, kad per dvejus metus nuo kruvinos agresijos prieš Ukrainą pradžios tokie formalumai neišspręsti? Ypač turint omenyje praėjusios Lenkijos Vyriausybės geranoriškumą Lietuvos atžvilgiu?“, – reoriškai klausė S.Skvernelis.

Tikisi esminio lūžio

Vis tik L.Kasčiūnas tvirtina, kad taip nėra, jog Lietuva visiškai nieko nedarė. Seimo komiteto vadovo teigimu, jau kelerius metus bandoma ieškoti būdų kaip įveikti esančius apribojimus.

Vienas iš būdų – vadinamasis Oršos planas. „Prieš dvejus metus šalių kariuomenės vadų lygmeniu buvo patvirtintas atgrasymo planas, kuriame numatyta, ką Lietuva ir Lenkija daro skirtingose srityse, jeigu kyla grėsmė ar atsiranda koks nors aktyvumas prie mūsų sienų – kaip veikiant kartu atgrasyti priešą nuo Suvalkų koridoriaus ir panašiai“, – dėstė Seimo narys.

Šis planas taip pat esą numato bendrą pakrančių apsaugą, tam tikrus veiksmus užtikrinant oro gynybą. „Šis planas yra orientuotas būtent į esamų apribojimų įveikimą. Bet, aišku, tai tėra vienas žingsnis. Mums reikia aiškios žinios iš Lenkijos“, – mano Seimo komiteto vadovas.

Anot L.Kasčiūno, Lietuvos siekis esą būtų, kad į NATO gynybos planus orientuodami savo gynybos pajėgas lenkai netaikytų jokių nacionalinių apribojimų. „Tai būtų fantastiškas rezultatas“, – lrytas.lt dėstė politikas.

Jis neatmetė, kad lenkai gali būti nesuinteresuoti keisti savo nacionalinės teisės, bet, L.Kasčiūno nuomone, Baltijos šalių užpuolimas smarkiai pablogintų ir pačios Lenkijos geopolitinę situaciją.

„Lenkų politinė valia ginti ir Baltijos šalis yra ir būtų didžiulis atgrasymo efektas. (…) Yra ženklų, kad dabartinė Lenkijos Vyriausybė iš etnocentrinio gynybos modelio gali šiek tiek labiau transformuotis į kolektyvinės gynybos modelį“, – svarstė Seimo komiteto vadovas.

Pasisakymas sukėlė šurmulį

Lietuvoje vykstančios diskusijos įkarštyje į Vilnių atvykęs Lenkijos premjeras D.Tuskas patikino, kad mūsų šalių solidarumas agresijos atveju nėra kvestionuojamas.

Lenkijos Vyriausybės vadovas teigė, kad siekiant išvengti papildomų spekuliacijų, šiuo klausimu artimiausiomis dienomis diskutuos abiejų šalių užsienio ir gynybos ministrai.

[[ge:lrytas:lrytas:30866546]]

„Nieko neturiu įtikinti, kad mūsų solidarumas bet kokiame kontekste yra kaip lobis. Kartu su ministre pirmininke tai patvirtinome, su tuo sutikome. O jau tie techniniai, planavimo klausimai turėtų būti išspręsti užsienio reikalų ir gynybos ministrų.

Bet būkite įsitikinę – kol tokie žmonės, kaip mes, atsakome už Lietuvos ir Lenkijos ir bendradarbiavimą saugumo srityje, galime jaustis saugūs“, – kalbėjo D.Tuskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į kilusią diskusiją dėl to, ar karo atveju Lenkijos kariuomenė ateitų į pagalbą Lietuvai, pabrėžė esą šalys pasirengusios kartu gintis ir tą patvirtina šiuo tikslu rengiamos karinės pratybos.

„Mes ne tik kalbamės, bet ir realiai organizuojame pratybas, kurios yra skirtos bendriems tikslams įgyvendinti.

Būtent visos šitos pratybos ir yra skirtos tam, kad mes veiktume bendrai, veiktume kartu“, – prieš šią savaitę Lenkijoje vykstančias bendras NATO pratybas žiniasklaidai kalbėjo G.Nausėda.

Jo teigimu, apskritai svarstymai, kad karo atveju lenkai ir lietuviai gintų tik savo šalių teritorijas, prieštarauja kolektyvinės gynybos saugumo principams.

„Tai kam mes visa tai darome, jeigu to scenarijaus „X“ atveju kiekvienas stovėsime savo sienos pusėje ir ginsime tik savo teritoriją?

Tai yra visiškai priešinga NATO, kaip kolektyvinės saugumo sistemos, logikai. Visiškai priešinga visiems gynybos planams, kuriuos mes neseniai patvirtinome ir dabar stumiame link įgyvendinamumo. Visiškai priešinga tam bendram mūsų kariuomenės vadų Oršos planui“, – aiškino jis.

Kilusios diskusijos dėl jos pasisakymo supykdė ir pačią I.Šimonytę.

Premjerė tikina, kad ji buvo neteisingai suprasta. „Aš noriu pasakyti, kad tikrai nepasakiau, jog lenkai mūsų negins. Noriu tą labai aiškiai pasakyti: tokio pasakymo nei drįsčiau, nei galėčiau pasakyti“, – kilus diskusijoms aiškino I.Šimonytė.

Premjerė tvirtino, kad bendradarbiavimas su Lenkija saugumo klausimais yra itin intensyvus. „Mes šiuos klausimus aptarinėjame su Lenkijos institucijomis nuolat, nėra taip, kad nieko nėra“, – sakė ji

Be to, I.Šimonytė pabrėžė, kad Lenkija yra suinteresuota mūsų šalies saugumu. „Mes turime Suvalkų koridorių, kuris turi dvi puses. Viena pusė yra Lietuvoje, kita – Lenkijoje. Tai yra mūsų bendra atsakomybė. Be saugios Lietuvos nėra saugios Lenkijos“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

Audrą sukėlė I.Šimonytės pasakymas, kad Lenkijos įstatymai neįpareigoja Lenkijos kariuomenės ateiti į pagalbą Lietuvai. „Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – tv3 teigė Vyriausybės vadovė.

Ginčai dėl Lenkijos noro pagelbėti Lietuvai – beprasmiai: agresoriaus taikiniu taptų abi šalys