Pasak Seimo Pirmininkės, šiuo metu galiojančiame Mediacijos įstatyme numatyti atvejai, kai sprendžiant šeimos ginčus privalomoji mediacija netaikoma. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo kreipiasi į teismą, o kitam ginčo dalyviui, galimam smurtautojui, pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje. Arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje; priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje ir kt.
„Tačiau įstatyme nenumatyta privalomosios mediacijos taikymo išimtis tais atvejais, kai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo ginčą išspręsti siekia teisme, o kitam ginčo dalyviui, galimam smurtautojui, skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkės teigimu, pateikti šį pasiūlymą paskatino iškalbinga statistika: vien per antrąjį 2023 metų pusmetį Lietuvos policija gavo 26 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, beveik dėl pusės buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Kai kuriems asmenims orderiai buvo skirti po du ir daugiau kartų. O dažnai neapsiribojama vien orderio skyrimu: surinkus papildomus duomenis, pradedamas ir ikiteisminis tyrimas.
ELTA primena, kad 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nauja redakcija. Joje, be kita ko, buvo įtvirtintas naujas institutas – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Šiuo metu Mediacijos įstatyme nenumatyta, kad sprendžiant šeimos ginčus privalomoji mediacija netaikoma ir tais atvejais, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir jam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje arešto orderis. Šiuo aspektu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir Mediacijos įstatymai nėra tarpusavyje suderinti.
