Iš konservatorių frakcijos pasitraukusio ir narystę partijoje suspendavusio politiko teigimu, naujai išlindusių ir klausimų dėl skaidrumo keliančių aplinkybių negalima lyginti su istorijomis, kai ankstesnėse kadencijose parlamentarai nuomojo brangius automobilius, o vėliau juos nusipirkdavo už likutinę vertę. Politikas primygtinai pažymi, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų dengia ne paskolą, bet išsimoka nuomos dalį. Kita vertus, Seimo narys neatmeta galimybės įsigyti minėto nekilnojamo turto.
„Aš nuomojuosi iš tos įmonės būstą iki tol, kol galėsiu persifinansuoti ir įsigyti tą būstą: ar su paskola, ar iš kojinės ištraukęs (pinigus – ELTA)“, – Eltai teigė J. Džiugelis, akcentuodamas, kad toks sumanymas visiškai atitinka galiojančius reglamentus.
Pasak jo, iš parlamento kanceliarijos skiriamų yra lėšų yra apmokama tik buto nuoma.
„Nėra kaupiamosios dalies, yra tik nuoma, o nuoma yra didesnė 500 eurų nei, kad Seimas skiria nuomai skirtus pinigus. Aš už nuomą moku 2097 eurus. Sutartis yra maksimum 10 metų. Bet aš šią sutartį fiksavau 2 metams ir ji pasibaigs metai po Seimo kadencijos pabaigos. Taigi aš padengiu dalį nuomos, kaip man ir priklauso“, – sakė politikas.
J. Džiugeliui neužkliuvo kolegoms klausimų sukėlusi aplinkybė, kad jis nuomai skirtus mokesčių mokėtojų pinigus panaudoja dengdamas to būsto nuomai, kurį pats planuoja įsigyti ateityje. Tokio sprendimo politikas ne tik neatmeta, bet ir pripažįsta – tam padaryti jis turės pirmumo teisę.
„Aš turiu pirmumo teisę įsigyti šį būstą po nuomos sutarties pabaigos. Bet aš galiu to buto ir nenusipirkti, aš galiu jį parduoti, perleisti“, – teigė politikas, pridurdamas, kad tik vienu atveju jo situacija galėtų kelti klausimų.
„Jei mano būsto nuomos kaina arba išperkamoji dalis būtų mažesnė nei kad Seimas skiria. Tai tada būtų galima sakyti, kad rado landą ir valstybinėmis lėšomis pasidengia dalį išperkamosios nuomos. Bet šiuo atveju mano nuomos kaina yra didesnė nei Seimas skyrė“, – tvirtino politikas.
Galiausiai, tęsė J. Džiugelis, jam, kaip Seimo nariui, nėra lengva išspręsti apsigyvenimo nuosavame būste klausimus. Esą, pažymi politikas, bankai į paskolą pasiimti ketinančius parlamentarus žiūri itin skeptiškai „dėl terminuotos darbo sutarties“.
„Parlamentarui įsigyti nuosavą turtą sunku, nes bankai skeptiškai žiūri. Dirbant valstybei aš kaip pilietis esu suvaržytas“, – sakė J. Džiugelis, pridurdamas, kad būtent dėl to jis ir pasirinko nuomos pagal R2B (Rent to buy) sutartį.
Tačiau Seimo vadovybei ėmus kelti klausimus, J. Džiugelis sako, kad pats kreipsis į parlamento etikos sargus išaiškinimo. Be to, pripažįsta politikas, jo atvejis gali iš naujo įsukti diskusijas dėl parlamentarų apgyvendinimo.
„Gal mano atvejis įneš tam tikrų pokyčių sistemoje, nes ilgus metus diskutuojame ar reikia Seimo viešbučio (...). Mano atvejis nėra blogas skaidrinant būstų klausimą ir gal tai įžiebs platesnes diskusijas dėl Seimo viešbučio“, – apibendrino J. Džiugelis.
KK2 žurnalistams pradėjus domėtis Seimo nario sudaryta išperkamosios būsto nuomos sutartimi, J. Džiugelis pateikė savo paaiškinimą. Parlamentaras tikina iš Seimo nariui skiriamų lėšų dalies išperkamosios būsto nuomos nemokėjęs.
J. Džiugelis informavo, kad per mėnesį būsto nuomai Seimas jam skiria 1400–1600 eurų. Politiko teigimu, visa ši suma yra skiriama būsto nuomos padengimui.
Visgi Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs J. Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis bei užsimena ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Parlamento vicepirmininkai atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad Seimo nariai parlamentinių lėšų negali skirti automobilio lizingui. Todėl, pasak jų, panaši analogija turėtų būti taikoma ir išperkamosios būsto nuomos atveju.
ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukęs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.
Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.
