Ne vieną kadenciją parlamente su A.Anušausku dirbusi I.Degutienė teigė maniusi, kad jį pažįsta labai gerai – jis visuomet esą buvo santūrus, lėtas, nesiveldavo į konfliktus, tačiau po pastarosios savaitės įvykių konservatorė pripažįsta suabejojusi, ar matė tikrąjį kolegos veidą.
Beje, būtent I.Degutienė prisidėjo prie to, kad į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretas įsilietų dabar į A.Anušausko kėdę siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L.Kasčiūnas, nes 2009–2012 metais Seimo pirmininkės pareigas ėjusi konservatorė pasikvietė jį tapti savo patarėju užsienio politikos klausimais.
„Kai aš jį priėmiau dirbti, jo jaunystės detalių net nežinojau, tik paskui man pradėjo aiškinti, ką tu čia priėmei, jis ten su Murza buvo. Bet, kai pasižiūri, kad žmogui buvo 18 metų, aš tai vadinu vėlyva paauglyste. Tokiu periodu ne vienas iš mūsų esame pridarę klaidų – jei ne vienoje, tai kitoje srityje“, – interviu portalui lrytas.lt apie L.Kasčiūną pasakojo I.Degutienė.
– Ponia Degutiene, kaip ilgametė konservatorė, dabar įvykius stebinti iš šono, kaip matote tai, kas šiuo metu vyksta su krašto apsaugos ministro pozicija? Lygiai prieš savaitę netikėtai, bet su trenksmu sužinojome apie A.Anušausko pasitraukimą po premjerės I.Šimonytės jam pasiūlytos politinės rokiruotės. Apie tai, kad jis traukiasi, pati premjerė, pasirodo, pirmiausia sužinojo iš feisbuko, o tik tada sulaukė paties ministro atsistatydinimo pareiškimo. Tada A.Anušauskas prašosi susitikimo su prezidentu G.Nausėda, po to meta šešėlį ant neįvardytų Seimo narių dėl neva kažkokio kišimosi į viešuosius pirkimus, susijusius su krašto apsaugos sistema. Kas čia vyksta?
– Iš šono žiūrint viskas atrodo tikrai negražiai. Man nuoširdžiai gaila premjerės. Susidaro toks įspūdis, kad ji buvo pastatyta prieš faktą. Taip, buvo premjerės pokalbis su ministru, premjerė turi konstitucinę teisę pasikviesti ministrą, išreikšti jam nepasitikėjimą. Jis parašė pareiškimą ir viskas.
Premjerė, matyt, manė, kad pirmadienį viskas bus oficialiai paskelbta. Bet kaip nutekėjo ta informacija, kai ministras dar net nebuvo pateikęs atsistatydinimo pareiškimo? Kyla klausimas, kaip čia viskas įvyko. Gal kada nors sužinosime, o gal ir ne.
Man atrodo, čia įvyko toks dirbtinis muilo burbulas, kuris susprogo. Viskas turėjo būti natūraliai, kaip ir priklauso santykiams tarp premjero ir ministro. Premjerė matė, kad šioje gan sudėtingoje saugumo ir gynybos situacijoje, vertinant poną Anušauską, jo darbus, kuriuos jis padarė, viskas su jais buvo gerai, bet, matyt, yra ir kiti iššūkiai, kurie gal nebūtinai garsiai yra įvardijami, bet ji matė reikalą, jog ministrą keisti reikia, kaip ji išsireiškė, kad apsisukimai ir greitis, priimant sprendimus, būtų greitesni, negu buvo iki šiol.
Viskas būtų buvę normalu, išskyrus tai, kaip nutekėjo informacija į žiniasklaidą. Mane tai nustebino labiausiai, kas galėjo taip padaryti.
– Premjerė gana aiškiai leido suprasti, kad apie pokalbį žinojo du asmenys, t.y. ji ir ponas Anušauskas. Kitaip tariant, informacija greičiausiai pasklido jo iniciatyva. Pati puikiai pažįstate A.Anušauską, žinote jo būdo savybes. Ar jus nustebino tokia karšta jo reakcija?
– Atvirai pasakius, aš esu tikrai nustebinta, nes šiaip tikrai Arvydas visada yra ramus, santūrus, išlaikytas. Jeigu iš tikrųjų, o kas gali paneigti, kad įvyko ne taip, kaip jūs dabar įvardijote, viskas taip ir įvyko, mane tai labiausiai būtų nustebinę, nes aš tą žmogų pažįstu visai kitokį.
– Kokį?
– Jis yra ramus, santūrus, mažai kalbantis, sakyčiau, lėtas. Jis pagal savo profesiją, kadangi yra istorikas, rašantis knygas, daug skaitantis... Tiesiog pagal jo charakterį atitinka ir ta prieš tai buvusi profesinė veikla. Ir Seime jis niekada neišsišokdavo, jo pasisakymai visada buvo pamatuoti, niekada nebuvo kažkokių netikėtumų.
Tai, kas dabar vyksta, man nelabai dera su jo charakteriu, tokiu, kokį aš jį pažinojau. Gal tuomet aš jo nepažinojau.

