„Tapusi NATO nare ir prisijungusi prie Europos Sąjungos, Lietuva įtvirtino savo teisėtą vietą Europos politinėse, saugumo ir ekonominėse struktūrose. Neabejotinai po Kovo 11-osios, Sausio 13-osios ir okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos tai buvo lūžinis momentas šiuolaikinėje mūsų valstybės istorijoje“, – iškilmingame minėjime Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, Lietuvos narystė NATO žymėjo lūžį ir vakariečių pasaulėžiūroje.
„Iki tol dažnai vis dar buvome priskiriami kažkieno kito interesų zonai, o mus nuo narystės NATO ir ES skyrė įsivaizduojamos raudonos linijos. Su mūsų naryste NATO šis Rubikonas buvo peržengtas; ir mes kartu su Aljansu paskelbėme pasauliui, kad mūsų sienos ir interesai yra neliečiami ir jie bus ginami“, – sakė parlamento vadovė.
Lietuvos vietą NATO simboliškai įtvirtino, anot jos, ir praėjusiais metais sėkmingai Lietuvoje surengtas NATO viršūnių susitikimas.
Kreipdamasi į minėjimo dalyvius V. Čmilytė-Nielsen akcentavo tai, kad Lietuva nuo pat pradžių ėmėsi aktyvaus vaidmens NATO, ne tik kaip saugumo gavėja, bet ir kaip aktyvi dalyvė.
„Mes buvome solidarūs su savo sąjungininkais visame pasaulyje, dalyvaudami įvairiose misijose nuo Irako iki Afganistano. Mūsų įsipareigojimas kolektyviniam saugumui buvo neišdildomas ir pastovus, nepaisant bėgančių metų, vyriausybių kaitos ir augančios naujos kartos. Per visus 20 metų Lietuvoje pasitikėjimas NATO išliko aukštas“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė pasidžiaugė tuo, kad Lietuva daugiau dėmesio skiria gynybos finansavimui.
„Tikras permainas patyrėme 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo neišprovokuotą pilno masto karą prieš Ukrainą. Atsakydami į šią agresiją ir išaugusią grėsmę saugumui padidinome gynybos išlaidas, sustiprinome savo karines pajėgas ir aktyviai rėmėme ir remiame Ukrainą“, – sakė parlamento vadovė.
Ji dar kartą padėkojo visam Seimui už parodytą susitelkimą ir vieningumą priimant mūsų krašto gynybai ir paramai Ukrainai svarbius sprendimus.
V. Čmilytė-Nielsen mano, kad dabartinėje nestabilioje geopolitinėje aplinkoje būtina padvigubinti, o prireikus – net patrigubinti savo pastangas gynybai.
„Šiandieninėje nestabilioje geopolitinėje aplinkoje, kuri paženklinta Rusijos karu prieš Ukrainą, siekiu sugriauti tarptautine teise paremtą Europos saugumo architektūrą ir autoritarinių valstybių stiprėjimu, būtina padvigubinti, o jei reikės – ir patrigubinti savo pastangas gynybai, o visiems kartu sąjungininkams dar kartą patvirtinti savo tarpusavio įsipareigojimą kolektyvinei gynybai“, – iš Seimo tribūnos sakė V. Čmilytė– Nielsen.
Anot jos, NATO turi visas prielaidas užtikrinti saugumą ir stabilumą ne tik savo teritorijoje, bet ir aplinkiniuose regionuose ir net visame pasaulyje.
„Su Suomijos ir Švedijos naryste NATO, kuri gerokai pakeitė geostrateginę NATO padėtį Baltijos jūros regione; su didėjančiu dėmesiu NATO valstybių gynybos pramonei; su turimais ekonominiais, politiniais, diplomatiniais ir kariniais pajėgumais; ir su įvykusiu strateginiu atsibudimu NATO turi visas prielaidas užtikrinti saugumą ir stabilumą ne tik savo teritorijoje, bet ir aplinkiniuose regionuose ir visame pasaulyje. Svarbiausia, kad būtų politinė valia gintis ir gebėjimas nuolat prisitaikyti prie kintančių saugumo iššūkių. Palinkėkime, kad jubiliejinis NATO Vašingtono viršūnių susitikimas būtų dar vienas žingsnis link saugesnio, stabilesnio ir teisingesnio pasaulio“, – sakė V. Čmilytė– Nielsen.
Švenčiant Lietuvos narystės NATO 20-metį, Seimo pirmininkė išreiškė viltį, kad Ukraina taps NATO nare.
„Įsivaizduokime dieną, kai Ukraina stovės kartu su mumis kaip pilnateisė NATO sąjungininkė – tai būtų geriausias mūsų bendro įsipareigojimo laisvei, demokratijai ir saugumui įrodymas“, – sakė ji.
Ketvirtadienį Seimas plenariniame posėdyje iškilmingai mini Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje 20-metį. Kovo 29-ąją sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo visateise NATO nare.
