„Ypač norėčiau pabrėžti mūsų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, kuris, įvertinant mūsų saugumui kylančias grėsmes, tampa itin svarbus Lietuvai ir Norvegijai, regionui ir visam NATO Aljansui“, – trečiadienį Prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas padėkojo Norvegijos kronprincui Haakonui už reikšmingą Norvegijos indėlį į Lietuvos ir Baltijos regiono saugumą ir dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje.
Prezidentas akcentavo, jog Baltijos regiono ir viso NATO rytinio flango saugumas – tai viso Aljanso saugumas. Pasak šalies vadovo, svarbus tiek sąjungininkų karių buvimas regione, tiek oro gynybos stiprinimas, todėl Vilniaus NATO viršūnių susitikime patvirtintas rotacinis oro gynybos modelis turi būti įgyvendintas.
„NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje patvirtintas rotacinės oro gynybos modelis turi būti įgyvendintas. Tikiuosi, kad Norvegija prisidės prie jo praktinio įgyvendinimo taip pat“, – pabrėžė G. Nausėda.
Savo ruožtu Vilniuje apsilankęs Norvegijos kronprincas Haakonas taip pat akcentavo šalių bendradarbiavimo saugumo klausimu svarbą.
„Norvegijos technologijos yra integrali Lietuvos oro gynybos dalis. Mūsų kariai yra NATO kovinės grupės dalis ir tai yra mūsų įsipareigojimas į regioninį saugumą“, – Prezidentūroje kalbėjo jis.
„Tiltas tarp Lietuvos ir Norvegijos yra taip pat sustiprinamas mūsų žmonių ryšiu. Ypač, turint omenyje, kad Norvegijoje gyvena apie 40–50 tūkst. lietuvių“, – pridūrė Norvegijos sosto įpėdinis.
ELTA primena, kad trečiadienį Vilniuje lankosi Norvegijos kronprincas Haakonas. Po priėmimo ir delegacijų susitikimo Prezidentūroje, kronprincas taip pat planuoja apsilankyti Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įsteigtame Ukrainos centre, susitikti su Diana Nausėdiene.
Vėliau Lietuvos vadovas kartu su Norvegijos sosto įpėdiniu lankysis Pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ Rukloje, kur dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujantys Norvegijos kariai.
Pastarąjį kartą kronprincas Haakonas lankėsi Lietuvoje 2018 m.
