Iš pirmo žvilgsnio nekaltas bičiulio prašymas iš tiesų slėpė kriminalinę žvalgybą atliekančių seklių suregztą klastingą provokaciją, kuri supurtė nusikaltimų tyrėjo N.Bimbirio gyvenimą ir karjerą.
Prieš solidžią tarnybos patirtį turintį, sportiniais pasiekimais policijos vardą garsinusį 38 metų pareigūną buvo mestos gausios seklių pajėgos iš Kauno bei Alytaus ir kurpiama byla su grėsmingu kaltinimu.
Kauno apygardos prokuratūros prokurorai kartu su sekliais bandė įrodyti, kad N.Bimbiris neva pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką – prekybą poveikiu, nors tam nebuvo jokių patikimų duomenų, o seklių parodymai keitėsi ir buvo prieštaringi.
Negana to, proceso metu paaiškėjo, kad teismui sąmoningai buvo pateikta tik dalis informacijos – kriminalinės žvalgybos operacijos finalas, o visa kita nuslėpta.
Seklių taikiniu tapęs pareigūnas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato net ketverius metus buvo priverstas minti teismų slenksčius, kol galutinai laimėjo procesą. N.Bimbiriui palankius sprendimus priėmė ir Alytaus apylinkės, ir Kauno apygardos teismas. Prokuratūra jų sprendimus skundė, bet gavo atkirtį.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateiktą kasacinį skundą atmetusi Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pasisakė ir dėl seklių rengiamų provokacijų.
„Esminė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vykdymo teisėtumo sąlyga yra draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva.
Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu būdu negali pati kurstyti tokių veikų“, – pabrėžė Aukščiausiasis teismas.

