„2021 m. patyrėme Lukašenkos režimo organizuotą neteisėtų migrantų antplūdį ir iki šiol sustiprintai saugome išorinę ES ir Šengeno sieną. Ši patirtis parodė, kad patvari, efektyvi, piktnaudžiavimui atspari migracijos valdymo sistema yra būtina, norint efektyviau tvarkytis su galimomis krizėmis ateityje. Mūsų svarbiausias pasiekimas – ES teisėje įtvirtintas aiškus instrumentalizavimo apibrėžimas ir pasiektas sutarimas dėl ES lygmens atsako priemonių“, – pranešime cituojama ministrė.
Po aštuonerius metus trukusių derybų šalys Briuselyje sutarė dėl veiksmingos prieglobsčio procedūros, naujo solidarumo mechanizmo, supaprastintos grąžinimo tvarkos ir kitų elementų. Į paktą įtrauktos ir Lietuvai aktualios ES lygmens atsako priemonės į migracijos instrumentalizavimą.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Lietuva nuo pat derybų pradžios pasisakė dėl privalomos, veiksmingos pasienio procedūros. Pakte įtvirtinta, jog esant instrumentalizavimui, visi neteisėtai atvykę asmenys galės būti nukreipti į pasienio prieglobsčio procedūrą ir kol ji vykdoma bus laikomi neįleistais į šalį.
Pakte įtvirtintas ir naujas solidarumo mechanizmas. Solidarumo priemonės bus trejopos – perkėlimai, finansiniai įnašai, kt. solidarumo priemonės, pavyzdžiui, ekspertinė operatyvinė pagalba.
Minimalus nustatytas ES metinis perkėlimų skaičius turės siekti 30 tūkst. asmenų, o minimalus finansinis įnašas – 600 mln. eurų. Atsižvelgus į gyventojų skaičių ir BVP dydį, Lietuvai tektų priimti 158 migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų, taip pat esant poreikiui galėtų būti teikiama ekspertinė pagalba migracijos spaudimą patiriančioms šalims.
Europos Vadovų Taryba pakto įgyvendinimui skyrė 2 mlrd. eurų. ES lėšos bus paskirstytos pagal valstybių narių poreikius, atsižvelgiant į šalių specifiką ir kylančius iššūkius.
ELTA primena, kad EP trečiadienį patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio ES taisykles. Tai įvyko po daug metų trukusių vidinių ginčų ir atsižvelgiant į didėjantį prieglobsčio prašymų skaičių ES.
„Tam prireikė daugiau nei 10 metų, – sakė EP pirmininkė Roberta Metsola platformoje „X“. –Bet mes tesėjome savo duotą žodį.“
Po balsavimo taisyklės priartėjo vienu žingsniu arčiau įsigaliojimo, o galutinai jas turi patvirtinti ES ministrai. Po pasirašymo ES valstybės narės turės per dvejus metus įtraukti teisės aktus į nacionalinę teisę.
