Tarpiniai vienuoliktokų žinių patikrinimai tapo iššūkiu ne tik su jais susidūrusiems moksleiviams, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybei – ji subyrėjo. Kokie šių įvykių užkulisiai?

Fiasko patyrę tarpiniai vienuoliktokų žinių patikrinimai šią savaitę buvo pervadinti į pilotinius (bandomuosius), o Gintautas Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro posto nutarė katapultuotis nelaukdamas jų finišo.

Apie pasitraukimą ministras antradienį pranešė per spaudos konferenciją ir tai buvo dar vienas akibrokštas premjerei Ingridai Šimonytei. „Baudžiavos Vyriausybėje nėra“, – sukandusi dantis ištarė premjerė, paklausta, ar tenkins ministro prašymą.

Praėjusiais metais ministru paskirtas G.Jakštas atsistatydinimo prašymą buvo parašęs ir prieš mėnesį, bet tuomet I.Šimonytė įtikino jį pasilikti. Šįkart ministras trenkė durimis net nepasikalbėjęs su premjere.

Dėl ko prasiveržė santūraus ministro emocijos, paaiškėjo visiškai netrukus. Savo įvykių versijas pateikė ir G.Jakštas, ir I.Šimonytė.

Scenarijus buvo kitoks?

Šaltinių teigimu, antradienį planuota pranešti tik apie viceministro Ramūno Skaudžiaus, atsakingo už tarpinius patikrinimus, pasitraukimą. Jį šiame poste turėjo pakeisti ministro patarėja Agnė Liucilė Grickevičė.

Jeigu G.Jakštas jau būtų ketinęs kitą dieną pats trauktis iš posto, viceministro atsistatydinimas nebūtų turėjęs prasmės – R.Skaudžius šių pareigų būtų netekęs su visa pasitraukiančia politine komanda.

[[ge:lrytas:lrytas:31349102]]

Be to, apie ministerijos vadovybėje įvykusius pasikeitimus pranešęs G.Jakštas savo sprendimą paskelbė ne iškart. Iš pradžių jis apibendrino tarpinių patikrinimų rezultatus, pranešė apie planuojamas būsimas naujoves.

Ministras net leido suprasti, kad galėtų imtis naujo plano įgyvendinimo, ir tuo pat metu prakalbo apie tai, kas tam trukdo: „Matome, kad neturime pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimų, kuriais patys tikime.“

G.Jakštas miglotai užsiminė, kad išsiskyrė ministerijos ir premjerės komandos požiūriai: „Jau ne kartą teko prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmiau. Daugiau to daryti nenoriu. Tad šiandien ir viešai prašau premjerės priimti mano atsistatydinimą iš pareigų.“

Jau aptarinėjo kandidatus

Ši žinia suglumino ne tiktai žurnalistus, kurie ne iš karto sumojo G.Jakšto paklausti apie staigaus atsistatydinimo aplinkybes, bet ir tuo metu Seimo salėje buvusią I.Šimonytę.

Aplink premjerę kilo sąmyšis, ėmė būriuotis jos komandos nariai. Nemažai laiko I.Šimonytė bendravo su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, kuriai trečiadienį pavesta laikinai vadovauti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

[[ge:lrytas:lrytas:31345287]][[ge:lrytas:lrytas:31350490]][[ge:lrytas:lrytas:31362433]][[ge:lrytas:lrytas:31369761]]

I.Šimonytė taip pat ilgai tarėsi su buvusia pastarosios ministerijos vadove Jurgita Šiugždiniene. Būtent į ją krypo daugelio konservatorių žvilgsniai.

Kai kurie jų neoficialiai kalbėjo, kad pernai dėl vadinamojo čekiukų skandalo posto netekusi ministrė ir turėtų užbaigti tuos darbus, kuriuos pradėjo.

Galimais kandidatais į ministrus taip pat minimi KTU inžinerijos licėjui vadovaujantis Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, ministerijos kancleris Julius Lukošius.

Laukė tinkamos progos

Aplinkybės, dėl kurių iš posto ryžosi trauktis G.Jakštas, ėmė aiškėti antradienį vakarop. Ministras LRT televizijai atskleidė, kad paskutinis lašas buvo iš Vyriausybės rūmų gautas pavedimas.

G.Jakštas pernelyg nesileido į detales, bet pripažino, kad premjerės komanda įvairius pavedimus duoda ne pirmą kartą ir esą nepalieka galimybės diskusijai.

Anot ministro, su logika prasilenkė ir antradienį gautas pavedimas, susijęs su tarpinių patikrinimų vertinimu.

Neoficialiomis žiniomis, ministerijai jį pateikė premjerės patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Aistė Kairienė – buvo primygtinai siūloma keisti vertinimo skalę.

„Be galimybės diskutuoti buvo pasakyta, kad mokiniai turi gauti daugiau nei maksimumą. Suprantama, kad toks sprendimas būtų turėjęs didžiulių pasekmių“, – kalbėjo G.Jakštas.

Tiesa, kita pusė neoficialiai kalbėjo, kad esą ministras arba nesuvaldė emocijų, arba tiesiog laukė menkiausios dingsties pasitraukti iš karštos kėdės, į kurią sėdo be didelio entuziazmo.

Pasitraukdamas pusiaukelėje dėl tarpinius patikrinimus lydėjusių skandalų G.Jakštas būtų pripažinęs savo kaltę, o dabar jis esą gudriai pasinaudojo galimybe dalį jos permesti I.Šimonytei ir jos komandai.

Anot „Lietuvos ryto“ šaltinių, 33 metų G.Jakštas laukia šeimos pagausėjimo ir jau kurį laiką nekantravo kuo greičiau ištrūkti tėvystės atostogų iš skandalų talžomos ministerijos.

Stebėjosi dėl nuoskaudų

Kad G.Jakšto apsisprendimą trauktis galėjo lemti emocijos, netiesiogiai pripažino ir į jo mestus priekaištus feisbuke sureagavusi I.Šimonytė.

„Būna, kad įtampa ir krūminius dantis apsemia. Būna, kad visas pasaulis atrodo neteisingas, ypač kai tau nuoširdžiai rūpi tai, ką darai, ir palaikančių balsas paprastai būna tylus, o kritikų – natūralu – labai girdisi.

Būna, kad nusivili kolegomis, bendražygiais ar vadovais“, – rašė premjerė.

[[ge:lrytas:lrytas:31356036]]

Vis dėlto, anot politikės, kiekvienas pats sprendžia, kas kam yra paskutinis lašas ir kokius pasirinkimus daryti.

I.Šimonytė taip pat atskleidė daug galvojusi apie tai, ar papildomų balų pridėjimas gavusiems mažiau nesukurs neteisingumo visų moksleivių atžvilgiu: „Natūralu, kad paprašiau savo patarėjos pasiūlyti ministerijai pagalvoti, ką šiuo atveju įmanoma padaryti, kad neteisingumo ištaisymas vienur nereikštų neteisingumo jausmo kitur.“

Tiesa, premjerei neaišku, kodėl toks prašymas galėjo tiek įskaudinti ministrą, kad jis nutarė nebetęsti darbo ir neužbaigti tų dalykų, dėl kurių buvo sutarta.

Nesėkmės užprogramuotos

Skubus ir emocingas G.Jakšto pasitraukimas buvo įvertintas nevienareikšmiškai.

Pasak švietimo ekspertės Nerijos Putinaitės, ministras nebijojo imtis sprendimų, todėl būtų geriau, jei liktų: „Kai jis atėjo vadovauti ministerijai, didelė dalis pasekmių, kurios įvyko, jau buvo užprogramuotos – ne jis sukėlė šias pasekmes.“

Kalbėdama su lrt.lt politologė G.Jakšto veiksmuose pasigedo daugiau šalto proto ir racionalumo, be to, stebėjosi, kad tokį žingsnį jis žengė nepasitaręs su premjere. N.Putinaitės nuomone, nežinomybėje esančiai švietimo sistemai tai gali sukelti dar daugiau sumaišties, netikrumo ir papildomų klausimų.

Anot Kauno technologijos universiteto dekano Ainiaus Lašo, ministro pasitraukimas – paviršutiniškas, keistas ir problemos nesprendžiantis pasirinkimas: „Galima sakyti, kad žmogus prisiima atsakomybę, bet tai nėra situacijos sprendimas.

Kadencijos laiko likę labai nedaug, jei dabar visa komanda subyra, kyla rizika, kad, kaip visada, ko nors neužbaigsime.“

Tuo metu portalo lrt.lt kalbintas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas įsitikinęs, kad atsakomybę dėl fiasko patyrusių tarpinių patikrinimų turi prisiimti už juos atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) – esą tai buvo silpniausia visos reformos grandis.

Priminė perspėjimus

Buvusi NŠA vadovė Rūta Krasauskienė iš pareigų buvo priversta trauktis vasario pabaigoje.

Ministerijos vadovybė jos pasitraukimo nesiejo su galimais nesklandumais ruošiantis vienuoliktokų tarpiniams patikrinimams. Tuomet tikinta, kad jiems yra labai gerai pasiruošta.

Tik po skandalų virtinės prabilusi R.Krasauskienė atsakomybę suvertė ministerijai – esą NŠA atstovai politikus buvo įspėję apie galinčius kilti sunkumus.

Buvusi NŠA vadovė teigė ir pati su ministerijos vadovybe ne kartą kalbėjusi, kad per daug reformų vienu metu ir skubotai atliekamos užduotys gali atvesti prie šiandieninių pasekmių: „Tarpinių patikrinimų atėjimas, mano nuomone, buvo pernelyg spartus.“

Pranešė apie naujus planus

Šią savaitę tai jau pripažino ir buvusi ministerijos vadovybė, antradienį pranešusi, kad dar nepasibaigusi tarpinių patikrinimų sesija yra skelbiama pilotine.

[[ge:lrytas:lrytas:31393471]]

Pasak G.Jakšto, vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai nebus privalomi ir tik jų pačių pageidavimu bus įskaityti į galutinį valstybinių brandos egzaminų rezultatą.

Taip pat pranešta, kad nevyks ir 12 klasėje numatyti matematikos bei lietuvių kalbos tarpiniai patikrinimai.

Dar viena naujovė – šiemet tarpiniame patikrinime nedalyvavusiems vienuoliktokams bus sudaryta galimybė dalyvauti valstybiniame brandos egzamine.

Be to, buvo žadama, kad būsimoms vienuoliktokų kartoms bus iš esmės atnaujintas išskaidyto egzamino modelis, ištaisytos dabar pastebėtos klaidos, o atsiskaitymai vyks ne ugdymo proceso metu.

Tiesa, nežinia, kas šių pokyčių imsis. Iki šios kadencijos pabaigos lieka mažiau nei pusmetis, o norinčiųjų vadovauti ministerijai nėra daug.

Prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė, kad neskubės skirti naujo ministro, kol neįsitikins, ar jis gali sėkmingai dirbti iki kadencijos pabaigos.

Tuo metu laikinai ministerijai vadovausianti M.Navickienė pirmiausia sieks stabilizuoti situaciją: „Bendromis jėgomis reikia ištaisyti įgyvendinimo klaidas ir, svarbiausia, užtikrinti, kad dabar tarpiniai patikrinimai ir abitūros egzaminai įvyktų sklandžiai.“

Atskleidė I. Šimonytės ir G. Jakšto konflikto užkulisius: kas vyko už uždarų durų ir koks buvo planas