Nelegalia veikla užsiimantys asmenys kaip įmanydami slepiasi nuo policijos, bet pasitaiko ir tokių, kurių nereikia ieškoti. Jie įklimpsta pareigūnams pasiūlę įsigyti narkotikų arba per teismus bando susigrąžinti kyšius.

Davęs kyšį jo nebeatgausi. Tai žino daugelis pareigūnus, valdininkus ar medikus bandžiusių papirkti žmonių. Tačiau yra ir išimčių.

Antai vairuotojo pažymėjimo netekęs, bet net ir neteisėtu būdu jo neatgavęs kaunietis nutarė kreiptis į Kauno apylinkės teismą ir paprašė priteisti iš valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojo 1260 eurų.

1200 eurų kaunietis tvirtino sumokėjęs už pažadėtas, bet taip ir nesuteiktas paslaugas, be to, prašė teismo priskaičiuoti dar 60 eurų palūkanų.

Kreiptis į teismą nusprendęs vyras nurodė, jog už tai, kad galėtų greičiau atgauti prarastą vairuotojo pažymėjimą, „Regitros“ darbuotoju prisistačiusiam asmeniui sumokėjo 950 eurų.

Tačiau tiek pinigų esą neužteko – netrukus tariamas pagalbininkas paprašė sumokėti dar 400 eurų ir atvežti maišą rūkytų žuvų.

Paaiškėjus, kad perlaikyti egzamino anksčiau nebus galimybių, vyras jam grąžino banko pervestus 150 eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:30368066]][[ge:lrytas:lrytas:16511176]][[ge:lrytas:lrytas:24760250]][[ge:lrytas:lrytas:24974455]]

Teismas ieškinio nepriėmė

Tikram ar tariamam „Regitros“ darbuotojui sumokėtus pinigus per teismą susigrąžinti nusprendęs kaunietis neprašė net advokato paslaugų.

Ieškinyje jis nurodė, kad advokatas jo interesus gins tik tuo atveju, jei bus rengiami teismo posėdžiai.

Vis dėlto advokato šiam kauniečiui, regis, prireiks, nes jam pačiam gresia byla už kyšio davimą.

Tokį ieškinį atsisakęs priimti Kauno apylinkės teismas apie šią situaciją pranešė Kauno apylinkės prokuratūrai. Teismas įžvelgė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės – ne civiliniai dviejų asmenų santykiai, o galimas nusikaltimas.

Darbuotojai ar sukčiai?

Kauno apylinkės teismui paviešinus šią istoriją į teisėsaugą kreipėsi ir vairuotojų pažymėjimus išduodanti ir keičianti „Regitra“, tačiau ji iki šiol neturi atsakymo, ar ieškinyje minimas žmogus – tikras valstybės įmonės darbuotojas, ar juo apsimetęs sukčius.

„Regitros“ atstovas Lukas Vosylius patvirtino, kad vairuotojo pažymėjimą praradę ir jį atgauti norintys asmenys iš tiesų užtrunka ilgiau nei tie, kurie laiko egzaminus pirmą kartą, todėl gali kilti pagundų procesą paspartinti už pinigus.

Neišlaikius egzamino pakartotinai registruotis leidžiama ne anksčiau kaip po 7 kalendorinių dienų.

Pasak L.Vosyliaus, taip daroma, kad egzaminuojamieji, neišlaikę egzamino, nebandytų kuo greičiau jo vėl laikyti tikėdamiesi, kad pasiseks.

„Tuo norime parodyti visuomenei, kad vertiname pastangas pasiruošti egzaminams atsakingai. Pakartotinai laikantieji gali pasirinkti tas datas ir laiką, kurie nėra rezervuoti laikantiems jį pirmą kartą“, – aiškino „Regitros“ atstovas.

„Regitros“ darbuotojai socialinių tinklų grupėse pastebi skelbimų, kuriuose šios įmonės darbuotojais prisistatę asmenys siūlo įvairią pagalbą laikant egzaminus.

Yra ir tokių, kurie žada padėti įgyti vairuotojo pažymėjimą egzamino net nelaikius. O apkvailinti jų klientai neva tikro, bet feisbuke įsigyto dokumento atvyksta į „Regitros“ padalinį.

Patikrinus kliento duomenis ir paaiškėjus, kad jis net nėra laikęs egzaminų, internetu užsakytas pažymėjimas jam neišduodamas, be to, dar tenka aiškintis ir su policijos pareigūnais.

Praėjusiais metais užfiksuota 10 atvejų, kai „Regitros“ darbuotojams buvo siūlomas neteisėtas atlygis, dėl to pradėti trys ikiteisminiai tyrimai.

Pernai iš darbo buvo atleisti du galimai neteisėtu uždarbiu susigundę egzaminuotojai.

[[ge:lrytas:lrytas:26660389]]

Nežinojimas neišgelbės

Kuo kauniečiui baigsis bandymas susigrąžinti už nesuteiktas paslaugas sumokėtą neteisėtą atlygį, kol kas neaišku.

„Tiek Konstitucijoje, tiek Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

Šioje situacijoje asmuo, davęs kyšį, tikėtina, nežinojo, kad daro nusikaltimą, nes pats kreipėsi į teismą su neteisėtu civiliniu ieškiniu nesuvokdamas, jog teismas, sužinojęs aplinkybes, apie tai privalės informuoti prokuratūrą, kad ji pradėtų ikiteisminį tyrimą“, – apie šią situaciją kalbėjo advokatas Gintautas Danišauskas.

Teisininko teigimu, šios istorijos baigtis priklausys ir nuo to, kas iš tiesų buvo pinigus už egzamino perlaikymą paėmęs asmuo.

Jei paaiškėtų, kad jis yra „Regitros“ darbuotojas, turėtų būti pradėtas tyrimas dėl jo prekybos poveikiu. Jei jis – ne įmonės darbuotojas, jo veika turėtų būti vertinama kaip sukčiavimas.

Pinigus davusio kauniečio veiksmai turėtų būti vertinami kaip pasikėsinimas įvykdyti prekybą poveikiu, tačiau advokatas neatmetė, jog jam bausmė gali būti sušvelninta atsižvelgus į tai, kad pats pranešė įvykdęs nusikaltimą ir dėl to gailėjosi.

Nukentėjo duodamas

Šis kaunietis – ne vienintelis, per teisėsaugą mėginęs susigrąžinti kyšį.

Nedaug trūko, kad tai padaryti būtų pavykę bendrovės „Utensta“ vadovui Antanui Čijunčikui, kuris prieš dešimtmetį kreipėsi į teisėsaugą ir panoro prisiteisti tuomečiam bendrovės „Vilniaus vandenys“ direktoriui Dariui Norkui esą duotą kyšį.

Nors A.Čijunčiko nurodytos sumos kaskart keitėsi, prokuratūra ne tik patikėjo jo pasakojimais, bet ir tyrimo pradžioje buvo pripažinusi jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

„A.Čijunčikas kyšiui panaudojo savo asmeninius pinigus, jų neteko, dėl to nukentėjo ir patyrė materialinę žalą“, – nurodyta ir advokatus, ir teisėjus nustebinusiame prokuratūros rašte.

Įtarimų pavyko išvengti

„Unikalus, bet neteisėtas reiškinys. Apie savo padarytą nusikaltimą teisėsaugos pareigūnams parodymus davęs žmogus tapo nukentėjusiuoju“, – tuomet stebėjosi D.Norkaus advokatas Edgaras Dereškevičius.

Teisininko teigimu, tai įmanoma tik dviem atvejais: jei asmuo prokuroro leidimu dalyvauja imituojant nusikaltimą arba jei jis pats teisėsaugai praneša apie įvykdytą nusikaltimą.

Tačiau paaiškėjo, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybą uteniškis atėjo ne savo noru, o buvo atvesdintas pareigūnų.

Vilniaus apygardos teismas panaikino iki tol neregėtą prokuratūros nutartį pripažinti A.Čijunčiką nukentėjusiuoju, tačiau įtarimai dėl kyšio davimo jam taip ir nebuvo pareikšti.

„Normalioje teisinėje valstybėje turi būti teisiamas ir tas, kuris ėmė kyšį, ir tas, kuris jį davė.

Kito varianto negali būti, tačiau prokurorai vis dar jaučiasi vienvaldžiai bylos šeimininkai, galintys daryti ką tik nori.

Tačiau prokuroras – ne Dievas ir negali pats nuspręsti, kam reikšti įtarimus, o kam jų nereikšti. Tam ir yra įstatymai“, – „Lietuvos rytui“ aiškino E.Dereškevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:31387003]]

Sudėtinga aritmetika

Nors tuomečio „Vilniaus vandenų“ vadovo byla teismuose buvo nagrinėjama dešimtmetį, apskaičiuoti galimo kyšio sumą buvo nelengva.

Per daugybę apklausų kyšių sumas dar litais skaičiavęs pensininkas A.Čijunčikas minėjo vis kitus skaičius – nuo 2 tūkst. iki 29 tūkst. eurų.

Nei iš A.Čijunčiko, nei iš D.Norkaus kyšio sumos neišgirdę Apeliacinio teismo teisėjai nusprendė ją apskaičiuoti patys ir nustatė, kad A.Čijunčikas sumokėjo 14 336 eurus (49,5 tūkst. litų), nors pats liudytojas tokios sumos niekada nebuvo nurodęs.

Baigus nagrinėti šią bylą tokią sumą ir nuspręsta konfiskuoti iš D.Norkaus.

Teisininkus nustebino ir būdas, kuriuo bandyta nustatyti, iš kur A.Čijunčikas kyšiams turėjo pinigų.

Apeliacinis teismas banko paprašė „Utenstos“ sąskaitų išrašų. Iš jų paaiškėjo, jog nuo 2009 metų rugsėjo direktorius kas mėnesį iš bendrovės sąskaitos pasiimdavo po 30–50 tūkst. eurų. Teismas padarė išvadą, kad šie pinigai ir buvo sumokėti D.Norkui.

„Negi vienas aukščiausių teismų Lietuvoje asmeninių lėšų neatskiria nuo bendrovės lėšų ir nesupranta, kad bendrovės lėšos yra svetimas turtas, o jų išdalijimas kyšiams yra turto iššvaistymas arba pasisavinimas?“ – tąkart piktinosi advokatas E.Dereškevičius.

Pasiūlė pramogų ir kvaišalų

Netikėtos kyšių davėjų išpažintys pareigūnus įklampina į metų metus trunkančias bylas, tačiau pasitaiko ir daug paprastesnių istorijų. Į jas kažkodėl vis įsivelia Klaipėdoje dirbantys pavežėjai.

Praėjusių metų pavasarį vienas uostamiesčio pavežėjų tarsi tyčia įkliuvo į mokymus Klaipėdoje atvykusiems sostinės policininkams. Iš naktinio klubo paryčiais į viešbutį norėjusiems grįžti pareigūnams vairuotojas pasiūlė „paįvairinti naktį“.

Kai keleiviai pradėjo domėtis pasiūlymu, nieko neįtardamas vairuotojas pasiūlė parūkyti marihuanos arba ko nors rimčiau. Rimčiau, anot vairuotojo, buvo kokainas.

Jis tvirtino kiekvienam keleiviui galėsiąs atvežti po gramą, o gramo kaina – 100 eurų. Vairuotojas teigė kvaišalų su savimi neturintis, bet jei pavyktų jų gauti, į viešbutį pažadėjo atvežti maždaug po valandos.

Privežęs klientus prie viešbučio vairuotojas nustebo, kad vienoje vietoje susibūrę tiek policijos automobilių, tačiau paaiškėjo, jog šis vaizdas jo neišgąsdino.

Pareigūnams jau užsnūdus juos pažadino pavežėjo skambutis – jis nurodė, kad atvežė, ką pažadėjęs, tik atvykęs jau kitu automobiliu ir sustojęs atokiau nuo viešbučio, nes aplink pilna policijos automobilių.

Kvaišalų atvežęs vyras klientą įspėjo, kad ateitų vienas, bet du pareigūno kolegos laukė prie viešbučio įėjimo.

Vos tik iš vairuotojo išgirdo, kad prekė jau atvežta, pareigūnas sušuko: „Stok, policija“, o vaikinas rankose laikytą folijos lankstinuką numetė ant žolės.

Prie automobilio pribėgę dar du pareigūnai parodė tarnybinius pažymėjimus, o vairuotojas net nebandė jiems priešintis.

Teisme jaunas vairuotojas prisipažino, kad parduoti narkotikų bandė pirmą kartą. Klaipėdos apylinkės teismas jam skyrė 1,9 tūkst. eurų baudą.

Pardavinėjo alkoholį

O kitas pavežėju dirbantis vyras šių metų sausio pabaigoje automobiliu „Toyota Prius“ policininkams pats nuvežė ir pardavė 3 butelius stiprių alkoholinių gėrimų.

Apžiūrėję automobilį pareigūnai rado dar 3,8 litro įvairių gėrimų. Keleivius turintis vežioti, bet alkoholiu prekiavęs 27 metų vairuotojas buvo nubaustas už neteisėtą vertimąsi komercine veikla.

Pamiršo narkotikus

Dar vienas pavėžėjimo paslaugas teikiančios kompanijos „Bolt“ vairuotojas užpraeitais metais įsivėlė į konfliktą su keleiviu, tačiau tąkart nemalonumų prisidarė pastarasis.

Pavežėjo automobilyje jis pamiršo mobilųjį telefoną. Vėliau draugo telefonu vairuotojui paskambinęs jaunuolis paprašė jį grąžinti, tačiau už palikto daikto pristatymą pavežėjas paprašė 20 eurų.

Pinigų mokėti nenorėjęs keleivis apie tai pranešė policijai, todėl į jųdviejų susitikimo vietą atvyko ir pareigūnai.

Prieš grąžindamas telefoną vairuotojas pareigūnams nurodė, kad jo dėkle yra narkotikų.

Telefono dėkle pareigūnai surado 0,028 g amfetamino, o keleivio striukės kišenėje – 0,006 g kanapių. Pats policiją išsikvietęs jaunas klaipėdietis teismo sprendimu areštinėje praleido 20 parų.

[[ge:lrytas:lrytas:31393728]]

Paliko dokumentus

Šiaulių policijai ištirti nusikaltimus keletą kartų padėjo patys vagys.

2019 metų lapkritį Dainavos take gyvenantys šiauliečiai rado išlaužtas namų duris ir pasigedo nešiojamojo kompiuterio „Dell“ ir 250 eurų.

Apžiūrėdami nusikaltimo vietą Šiaulių kriminalistai rado ir šių namų gyventojams nepriklausančią kuprinę. Joje buvo ir tuomet 51 metų vyro asmens tapatybės kortelė bei mobilusis telefonas.

Kortelėje nurodyta pavardė tyrėjams buvo gerai žinoma. Šis šiaulietis ne kartą buvo teistas už vagystes, sukčiavimą ir narkotikų laikymą. Tų pačių metų rugpjūtį būdamas girtas jis betono gabalu apgadino gatvėje stovintį automobilį. Už tai teismas jam buvo skyręs laisvės apribojimą pusei metų, tačiau spalį vyras buvo sulaikytas su naminės degtinės buteliu.

Pareigūnai juokauja, kad savo vizitinę kortelę nusikaltimo vietoje yra palikęs ir kitas jiems gerai žinomas šiaulietis.

Ne kartą už vagystes ir kitus nusikaltimus Lietuvoje bei užsienyje teistas 46 metų vyras Šiauliuose, Architektų gatvėje esančioje parduotuvėje, pripurškė ašarinių dujų ir, sukėlęs sąmyšį tarp pirkėjų, tikėjosi juos apvogti.

Nusikaltėlis paspruko dar prieš atvykstant policijai, tačiau ant ledų šaldytuvo paliko savo piniginę su asmens dokumentais. Negana to, joje buvo ir tabletė kvaišalų.

Godumas ar tiesiog žioplumas? Kyšius davę veikėjai neįtikėtinu būdu įkliūva pareigūnams