10 450 žymių Lietuvos veikėjų biografijas apibendrinusio tyrimo autoriai prieš 15 metų pateikė išvadą, kad Lietuvos elito lopšys yra Kaunas.

„Jame gimė beveik 15 procentų labiausiai nusipelniusių šalies žmonių. Antrojoje vietoje – Vilnius, kurį kaip gimimo vietą nurodė per 10 procentų 2000–2006 metais į biografinius žinynus įtrauktų asmenų“, – teigė tyrimo rezultatus savo leidinyje „Credo“ paskelbusi bendrovė „Neolito grupė“, rengusi biografinių leidinių seriją „Kas yra kas Lietuvoje“.

Pagal šio tyrimo duomenis, po Kauno ir Vilniaus rikiiavosi Šiauliai, Panevėžys ir Klaipėda.

Taip pat tyrimas nustatė, kokie miestai Lietuvai davė daugiausia garsių sportininkų, verslo, medicinos, kultūros ir meno, mokslo ir švietimo, valdžios atstovų.

Vilniečiai siekia valdžios

Kaune gimė daugiausia nusipelniusių Lietuvos mokslininkų (per 16 procentų), garsių medikų (per 20 procentų), žymių sportininkų (per 14 procentų), įtakingų verslininkų (per 15 procentų).

Vilniuje gimė daugiausia valdžios atstovų (per 14 procentų) ir kultūros veikėjų (per 18 procentų).

Kodėl Vilniuje daugiau nei Kaune gimė žymių kultūros ir meno atstovų?

[[ge:lrytas:lrytas:31165952]][[ge:lrytas:lrytas:31276863]]

Į šį klausimą atsakė tuometis šalies kultūros ministras kaunietis Jonas Jučas: „Visa tai labai susiję su Kauno ir Vilniaus santykiais. Dar 1947 metais mano mama, Kauno muzikinio teatro solistė, buvo raginama iš Kauno persikelti dirbti į Vilniuje kuriamą Operos ir baleto teatrą. Mama dvejojo, bet tėvas buvo kategoriškas. Nepritarė persikėlimui, ir šeima liko Kaune. Tačiau nemažai meno žmonių kėlėsi iš Kauno į Vilnių. Tos kartos vaikai jau gimė sostinėje. Manau, kad jie sudaro nemenką dalį dabar įtakingų ir žinomų meno ir kultūros veikėjų.“

J.Jučo nuomone, Vilnius ir toliau neišvengiamai trauks menininkus, nes dėl objektyvių priežasčių sostinėje vyksta intensyvesnis ir įvairesnis gyvenimas, yra daugiau saviraiškos galimybių: „Menininkai jau žino: jei nori būti pastebėtas gyvendamas Kaune, turi būti bent penkis kartus geresnis už konkurentus sostinėje“.

L.Donskis nenustebo

Klaipėdoje gimęs žinomas filosofas ir visuomenės veikėjas Leonidas Donskis tada sakė nenustebęs dėl tyrimo išvadų.

„Tikrai žinojau, kad Lietuvos šviesuomenės lopšys yra Kaunas. Tarpukario Kaunas buvo modernus Europos miestas, kuriame vyko įdomus ir turiningas gyvenimas. Vien ko verta išeivių vaikų karta, kurią geriausiai simbolizuoja Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus“, – pabrėžė L.Donskis.

Pasak L.Donskio, Kaunas turi geras perspektyvas, nes jame yra daugiausia aukštųjų mokyklų ir studijuojančio jaunimo. Todėl, net ir būdamas nuolatiniu Vilniaus donoru, antrasis šalies miestas neturėtų prarasti vaisingų gyvybinių syvų.

Patriotizmas ir darbštumas

Apie Kauno, kaip Vilniaus donoro, vaidmenį kalbėjo ir Trakų rajone gimęs tuometis Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas.

„Kauno reikšmę lemia tarpukario laikotarpis, kai susiformavo lietuviškos šviesuomenės branduolys, pasižymintis patriotiškumu ir darbštumu. Vilniaus visuomenei tokios savybės nebuvo labai būdingos“, – pastebėjo M.Rondomanskas.

Jo įsitikinimu, didelis Kauno privalumas yra tas, kad čia daug inžinerinį išsilavinimą turinčių žmonių, kurie pasižymi racionaliu mąstymu ir sugebėjimu kurti pagrįstus planus.

Netoli Vilkaviškio gimęs tuometis Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka teigė, kad tyrimo rezultatai jam pasirodė gana netikėti.

„Dabar dar labiau didžiuosiuosi, kad dirbu ir gyvenu Kaune. Visada maniau, kad pažangiausios idėjos ir visuomeninio gyvenimo tendencijos užsimezga būtent Kaune, tačiau mes savo privalumus galbūt nelabai mokame pateikti, įtvirtinti ir išrutulioti. Manau, jog čia kaltas tam tikras mąstymo ir poelgių provincialumas, kurio priežastis gana sunku apčiuopti. Tačiau manau, jog tie provincialumo varžtai – laikini“, – 2008-aisiais vylėsi tuometis VDU rektorius.

(„Lietuvos rytas“, „Laikinoji sostinė“, 2008 m.)

Lietuvos elito šaknys – ne Vilniuje: daugiausia žymių lietuvių gimė Kaune Atsukam laiką