Likus mažiau nei mėnesiui iki prezidento rinkimų, jau startavo viena iš svarbiausių rinkiminės kampanijos dalių – kandidatų į šalies vadovo kėdę debatai.

Tačiau, panašu, toks diskusijų formatas žavi ne visus prezidento posto siekiančiuosius. Du šalies lyderiai – Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė – nesudalyvavo jau pirmuose debatuose, o iš jų bei kitų kandidatų pasigirsta pačių išsikeltų ir diktuojamų sąlygų.

Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ir komunikacijos ekspertai tokio kandidatų į prezidentus elgesio negiria, ir kartu pabrėžia, kad kai kuriems iš jų sąlyginai rami rinkiminė kampanija visgi atneštų naudos.

Jau sulaukė kritikos

[[ge:lrytas:lrytas:31437176]]

Neseniai naujienų agentūros ELTA organizuotuose prezidentiniuose debatuose pasigesta ne tik parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio, bet ir dabartinio šalies vadovo G.Nausėdos ir premjerės I.Šimonytės.

Nors vėliau jie ir pateikė paaiškinimus, kad debatus praleido dėl to, jog vykdė savo pareigas, dviejų šalies lyderių neatvykimas padiskutuoti iš karto suerzino jų oponentus.

„Toks įspūdis, kad prezidentinės kampanijos nevyksta Lietuvoj. Aš šiandien išsiunčiau raštą gerbiamam G.Nausėdai, pakviesdamas debatuoti tiesiogiai LRT, nes manau, kad tarp mūsų turėtų sėdėti ir G.Nausėda, ir I.Šimonytė, kurie turėtų debatuoti lygiais pagrindais. Toks įspūdis, kad jiems tiesiog nereikia nieko pasakoti“, – skundėsi advokatas Ignas Vėgėlė.

Kiek vėliau ministrė pirmininkė nurodė, kad aktyvesnę rinkiminę kampaniją vykdys nuo kitos savaitės – tuomet I.Šimonytė iki pat prezidento rinkimų išeis „atostogų“, ir, jei turės laiko, užsuks ir į debatus.

[[ge:lrytas:lrytas:31423574]][[ge:lrytas:lrytas:31435722]][[ge:lrytas:lrytas:31436501]][[ge:lrytas:lrytas:31440182]]

Tačiau taip pat premjerė pridūrė, kad žmonėms jai prisistatyti nebereikia, o ir rinkėjai žino jos nuomonę įvairiais klausimais.

Tuo metu G.Nausėda informavo, kad netrukus ketina dalyvauti būtent televiziniuose debatuose.

O štai kiti kandidatai debatų organizatoriams jau diktuoja ir savo norus – pavyzdžiui, Eduardas Vaitkus atsisakė „Žinių radijuje“ diskutuoti su Remigijumi Žemaitaičiu, nes norėjo tą daryti su rinkėjų apklausų lyderiais.

„Šioje laidoje, būtent šioje laidoje, turėjo dalyvauti R.Žemaitaitis su E.Vaitkumi, bet susitarus dėl laiko E.Vaitkus pareiškė pageidavimą debatuoti su G.Nausėda, I.Šimonyte arba I.Vėgėle, ne su R.Žemaitaičiu. Dar gi ir įpareigojo gauti atsakymą iš tų trijų įvardintų kandidatų, kodėl jie nesutinka būtent su E.Vaitkumi debatuoti“, – nurodė „Žinių radijo“ žurnalistė Jonė Sąlygaitė.

Atsisakymas diskutuoti siunčia net kelias žinutes

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento, politologo Igno Kalpoko teigimu, atskirų kandidatų į šalies vadovo postą sprendimai nepasirodyti vienuose ar kituose debatuose kelia klausimų.

„Visų pirma, tai kelia klausimų apie pagarbą arba nepagarbą tiek rinkėjams, tiek kitiems kandidatams, nes vis dėlto dalyvauti ir išsakyti savo poziciją, pateikti savo programą yra natūrali kampanijos dalis ir tiesiog gero tono požymis“, – akcentavo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:31455099]]

Pasak I.Kalpoko, pagal visus politinius principus kandidatai turėtų eiti į visus debatus, į kuriuos yra kviečiami – tiesa, atsisakyti galima tuo atveju, jeigu įtarimų kelia patys jų organizatoriai.

„Manau, kad tikrai reikėtų eiti į visus debatus, kuriuos organizuoja respektabilūs ir su grėsmėmis valstybės saugumui nesusiję organizatoriai. Galima įsivaizduoti debatus, kuriuos organizuoja įvairios sąmokslo teorijų skleidimu užsiimančios neva žiniasklaidos priemonės, bet išskyrus tokius ekstremalius atvejus tai yra normali ir pageidautina praktika.

Jeigu atsiranda selektyvumas, visada keltinas klausimas, o tai iš kur atsiranda šitie kriterijai, kodėl tam tikros žiniasklaidos priemonės ar netgi tos pačios žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, visuomeninio transliuotojo televiziniai debatai yra gerai, o radijo – jau negerai, iš kur atsiranda tam tikras favoritizmas.

Čia ir dvigubų standartų klausimą šioje vietoje galima kelti“, – svarstė VDU docentas.

Savo ruožtu viešųjų ryšių agentūros „INK agency“ vyr. partneris, komunikacijos specialistas Kęstutis Gečas atkreipė dėmesį, kad kiekvienas politikas turi laisvą valią rinktis, kur jam pasirodyti rinkiminės kampanijos metu. Tačiau čia jis išskyrė dabartinį šalies vadovą G.Nausėdą.

„Manau, kad kaip dabartinis prezidentas jis turi daugiau papildomų prievolių ir nėra toks jau visiškai lygiavertis kandidatas. Vis dėlto jis turėtų skirti daugiau dėmesio patiems rinkimams ir daugiau kalbėti, dalyvauti. Prezidentas, būtent kaip kandidatas, turi mažiau laisvės atsisakyti dalyvauti diskusijose“, – įsitikinęs K.Gečas.

Tačiau apskritai dėl debatų komunikacijos ekspertas teigė nesantis toks griežtas – K.Gečo teigimu, debatai iš vienos pusės yra informacija rinkėjui, bet iš kitos – priešrinkiminės kovos dalis.

„Jeigu kandidatas jaučia, kad tie debatai nebus jam naudingi vien dėl to, kas bus jo priešininkai, labai suprantu jų elgseną. Tačiau iš kitos pusės, tai rodo arba silpnumą, nenorą ir negebėjimą su kažkuo diskutuoti ir atlaikyti kritikos, arba tam tikrą aroganciją“, – svarstė specialistas.

[[ge:lrytas:lrytas:31455100]]

Prisiminęs E.Vaitkaus troškimą kalbėtis tik su G.Nausėda, I.Šimonyte arba I.Vėgėle, K.Gečas pažymėjo, kad atsisakydamas debatuoti su tam tikrais savo oponentais kandidatas turėtų išsakyti konkrečius argumentus, kodėl to daryti negali.

„Nori nenori čia netinka – reikia argumentuoti. Suprantu, kad visi čia mes norėtume su įžymybėmis greta sėdėti, bet be argumentacijos tai yra niekinis ir nerimtas pareiškimas“, – svarstė jis.

Pasak I.Kalpoko, labai natūralu, kad dalis kandidatų nori stoti į akistatą būtent su G.Nausėda, nes į jį visi žiūri kaip į potencialų ir gana lengvą taikinį.

„Tiems, kurie save pozicionuoja kaip antisisteminius, yra labai patogu būtent su juo debatuoti, bet čia irgi grįžčiau prie to, kad yra elementarios pagarbos rinkėjams ir gero tono dalykas dalyvauti ir neatsisakyti. O kaip jau pasiseka, su kuo kandidatas yra suporuojamas į debatus – sėkmės reikalas“, – sakė politologas.

G.Nausėdai debatai nenaudingi?

I.Kalpokas taip pat pastebėjo ir vieną problemą, kurią, jo manymu, per pastarąsias kelias rinkimines kampanijas „įsikalbėjome ir patys“ – tai santykis tarp užimamų pareigų bei kandidatavimo į prezidentus.

„Jeigu prieš penkerius metus turėjome Saulių Skvernelį, dabar turime G.Nausėdą su I.Šimonyte, ir turbūt patys sau esame įsikalbėję šitą paranoją, kad jeigu pareigas einantis valstybės vadovas dalyvauja kampanijos renginiuose arba net debatuose, ar čia yra naudojamas valstybės resursas, ar ne.

Man atrodo, visgi dėl tokių dalykų kaip dalyvavimas debatuose nereikėtų imti kažkokių specialių rinkiminių atostogų ar dar ko nors. Tai nerandu logiško ir racionalaus pateisinimo“, – kalbėjo politologas.

Tuo metu K.Gečas, paklaustas, ar pareigas užimantis valstybės vadovas rinkimų kampanijos metu turėtų kiek atsitraukti, svarstė, kad tai yra klausimas, į kurį turbūt niekada nerasime atsakymo.

„Jis turi dvi monetos puses. Kandidatuojantis vadovas ar pareigūnas turi savo tiesioginę veiklą, kurią privalo vykdyti. Iš kitos pusės – jam reikia būti su rinkėjais ir debatuose. Iš vienos pusės jis gauna dėmesio ir gali būti apkaltintas, kad tai naudoja savo rinkiminei kovai, bet jis taip pat turi veikti ir komunikuoti.

[[ge:lrytas:lrytas:31455101]]

Sakyčiau, į šitą klausimą reikia atsakyti sveiko proto ir balanso prasme – nereikia taip griežtai užimti vienos ar kitos pusės“, – patarė komunikacijos ekspertas.

Tiesa, kaip pastebėjo K.Gečas, G.Nausėdai šiuo metu reikėtų kuo ramesnių ir paprastesnių rinkimų, ramios rinkiminės kampanijos, nes tai jam išeitų į naudą.

„Jis yra aiškus lyderis – bet koks įvykis, bet kokie debatai gali būti tam tikra priežastis kažkokiam nestabilumui, ko jam visiškai nereikia. Bet primenu, kad jis yra prezidentas, nors ir kandidatas, bet šiuo metu jis yra prezidentas, dėl to jis turi rodyti ir demokratinės elgsenos pavyzdį, o debatai yra demokratija.

Jeigu dalyvauti juose atsisako bet kuris kitas kandidatas, jis turi didesnę laisvę nei šiuo metu prezidento postą užimantis kandidatas“, – akcentavo jis.

Kad tam tikra rinkiminė stagnacija būtų labai naudinga G.Nausėdai, pritarė ir I.Kalpokas.

„Žiūrint iš G.Nausėdos perspektyvos, tiesiog yra naudinga, kad ta kampanija iš esmės nevyktų, kad debatai iš esmės būtų beprasmiai, nes kuo mažiau veiksmo ir prasmės kampanijoje, tuo geriau kandidatui, kuris yra labai stipriai atsiplėšęs nuo kitų“, – aiškino politologas.

Tačiau pirmuosius vykusius debatus jau pažiūrėjęs ir išnagrinėjęs I.Kalpokas pridūrė, kad tam tikrų įdomybių įžvelgti jau galima, tad labai nuobodu paskutinį priešrinkiminį mėnesį būti neturėtų.

„Viena vertus, tas įspūdis yra liūdnokas ta prasme, kad mes neturime pilno paveikslo, kai du iš reitingų lyderių nedalyvauja debatuose. Kita vertus, tikrai galima įžvelgti pakankamai įdomių dalykų ir tam tikrą vertybinį išsisluoksniavimą.

Galima įžiūrėti labai įdomių asmeninių priešpriešų, kur matosi, kad daugiau dėmesio skiriama ne žinutės komunikavimui, o asmeninių santykių aiškinimuisi. Ypač suleidus į vieną vietą I.Vėgėlę su D.Žalimu galima daryti televizijos serialą ir pretenduoti į „Oskarus“, nes ten atmosfera yra verta atskiro paminėjimo.

Aišku, yra kiti kandidatai, kurie niekuo neišsiskiria, ir, ko gero, jeigu nebūtų sąrašo, visi pamirštų, kad jie dalyvauja – čia ir A.Mazuronis, ir G.Jeglinskas į šitą kategoriją patenka“, – kalbėjo VDU docentas.

Kas neateina, o kas diktuoja savo sąlygas: kandidatų į prezidentus elgesys jau kelia klausimų