1986 metų balandžio 26-oji, 1 valanda 23 minutės 47 sekundės. Tą akimirką į žmonijos atmintį, nuvargintą ir džiugių, ir tragiškų datų, atėjo iki tol nežinomas grėsmingas žodis – Černobylis.
Černobylio katastrofa savo reikšme gerokai pakeitė pasaulį. Ji ne be reikalo vadinama didžiausia ir grėsmingiausia žmonijos ateičiai, o ir dabarčiai praėjusio amžiaus technogenine katastrofa.
Įvyko su trenksmais
Per vieną akimirką Černobylio atominės elektrinės ketvirtajame energetiniame bloke ištrūkusi nevaldoma branduolinė jėga suplėšė šimtus tonų sveriančią bekorpusinio branduolinio reaktoriaus RBMK-1000 konstrukciją.
Šis reaktorius iki tol Sovietų Sąjungoje laikytas pačiu ekonomiškiausiu, saugiausiu aplinkai ir žmonėms.
Galinga jėga nubloškė nuo reaktoriaus biologinę apsaugą – apie 2 tūkstančius tonų sveriančią švininę plytą, sutrupino gelžbetoninę šachtą ir išblaškė po atominės elektrinės teritoriją apie 1,7 tūkst. tonų mirtinai radioaktyvaus grafito, kuriuo užpildomi tokio tipo reaktoriai.
Nesuvokiančių, kas atsitiko, elektrinės specialistų skuboti veiksmai padarė dar daugiau žalos: ant sugriautos reaktoriaus aktyviosios zonos piltas vanduo, pavirtęs dujomis, išnešiojo radioaktyviąsias medžiagas faktiškai po visą Europą.
Jų išlėkė šimtai tonų. Įkalinti po paskubomis sukonstruota laikina slėptuve, vadinta sarkofagu, pavyko tiktai dalį radioaktyviųjų medžiagų – apie 200 tonų.
Žmonėms ir gamtai pavojingi radionuklidai, tokie kaip cezis-137, stroncis-90, plutonis-241, nuklojo aplinkinius rajonus ir pasiekė Lenkiją, Skandinaviją, Baltijos šalis, Pietų Vokietiją, Šiaurės Prancūziją, Angliją, Italiją
Pats žalingiausias radionuklidas buvo radioaktyvusis jodas-131, bet per 8 dienas po avarijos jis suskilo ir tapo nebepavojingas.
Tad tie, kurie sužinojo apie katastrofą po poros savaičių ir puolė į vaistines pirkti jodo tirpalo ar tablečių, jau tik kenkė savo sveikatai.

