Tada Kremliuje šalia pagarbos aktoriaus talentui buvo apsireiškęs ir iš Lietuvos kilusio sovietinio teroristo Juozo (Josifo) Grigulevičiaus (1913–1988) bei apskritai slaptųjų tarnybų šešėlis. Tas apsireiškimas – dvejopas.
Viena, kad Maskvos Dono vienuolyno kapinėse J.Grigulevičiaus kūnas neatsitiktinai atgulė greta kito sovietų šnipinėjimo aso Rudolfo Abelio, kurio tikroji pavardė Viljamas Fišeris (1903–1971), palaikų.
1948 metų lapkritį R.Abelis su lietuvių emigranto Andriaus Kajoko dokumentais buvo permestas į amerikiečių zoną Vokietijoje ir keliaudamas per perkeltųjų asmenų stovyklas galop atsidūrė Niujorke.
„Grand Central“ geležinkelio stoties bagažo saugojimo kameroje jis paliko savo daiktus, o po kelių valandų juos atsiėmęs aptiko kitus dokumentus, išduotus JAV piliečiui, fotografui Emiliui Robertui Goldfusui.
Šiuos padirbtus dokumentus įdėjo ne kas kitas kaip J.Grigulevičius, tomis dienomis vykdęs priedangos misiją – kaip Kosta Rikos diplomatas dalyvavęs Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje Niujorke.

