Gulbės giesmė. Taip metaforiškai į dabartinės valdančiosios daugumos ateitį iš karto po prezidento rinkimų pirmojo turo pažvelgė vienas jos atstovų liberalas E.Gentvilas.

Nors iki Seimo rinkimų dar beveik pusmetis, patyręs politikos veteranas jau dabar neabejoja, kad dešiniųjų dienos valdžioje suskaičiuotos, – rudenį juos pakeis kažkas kiti, o G.Nausėda prie to visokeriopai prisidės.

Kas jie bus tokie, E.Gentvilas neskuba įvardyti, bet regi atslenkant juodus niūrius laikus, kai prie valdžios vairo stos apsipykusi marga publika.

Bet nemažai pykčio ir rietenų per ketverius metus būta ir tarp dabartinių valdančiųjų. Dar visai neseniai ir prezidento posto siekiančios I.Šimonytės Vyriausybėje triukšmingai dužo lėkštės.

[[ge:lrytas:lrytas:32025223]]

Jeigu būtų buvę mažiau barnių, o daugiau kalbėjimo, gal būtų buvusi didesnė tikimybė susitarti ir dėl bendro dešiniųjų kandidato. Tiesa, pirmasis prezidento rinkimų turas parodė, kad vargu ar tai būtų itin padėję.

Nors premjerė pateko į tolesnę kovą dėl prezidento posto, I.Šimonytės pergale prieš G.Nausėdą netiki net artimiausi jos bendražygiai. Klausimas, kodėl jie apskritai Vyriausybės vadovę pastūmėjo į šią avantiūrą, taip ir liko neatsakytas.

I.Šimonytė dar gali tikėtis gausesnio rinkėjų palaikymo, vis dėlto neįtikėtina, kad jai pavyktų priartėti prie 2019 m. prezidento rinkimų sėkmės, kai, gavusi beveik 447 tūkst. rinkėjų balsų, konservatorių remta kandidatė pirmajame ture bent simboliškai aplenkė 441 tūkst. balsų surinkusį G.Nausėdą.

Tuomet už vienintelę prezidento posto siekusią moterį balsavo ne tik konservatorių rėmėjai. Šįkart akivaizdžios jos sąsajos su viena partija labiau trukdė, nei išėjo į naudą.

[[ge:lrytas:lrytas:32022952]][[ge:lrytas:lrytas:32025225]][[ge:lrytas:lrytas:32033427]][[ge:lrytas:lrytas:32042357]]

I.Šimonytei nepadėjo ir lytis, ir panašumas į D.Grybauskaitę bei buvusios prezidentės komandos narių pagalba, ir net skambūs šūkiai apie stuburą. Jo tvirtumą, jeigu tik bus perrinktas, G.Nausėda, ko gero, pamėgins patikrinti.

Galima daryti prielaidą, kad 163 tūkstančių rinkėjų balsus išbarsčiusiai I.Šimonytei labiausiai pakenkė Vyriausybės vadovės pareigos. Dar sunku spręsti iš dvejų pastarųjų rinkimų, bet atrodo, kad Lietuvoje ima rastis dar vienos lubos, į kurias atsimuša šalies vadovo posto bandantys siekti premjero pareigas einantys kandidatai.

Antai 2019 metais vykusiuose prezidento rinkimuose trečias likęs S.Skvernelis irgi buvo surinkęs 280 tūkst. balsų – tik keliais tūkstančiais balsų mažiau už antrojo rinkimų turo kartelę dabar įveikusią I.Šimonytę.

Kas laukia iš premjero į prezidento kėdę persėsti pabandžiusios kieto stuburo savininkės, be iš anksto prognozuojamo pažeminimo šį sekmadienį?

[[ge:lrytas:lrytas:32046810]]

Dar net neturėdamas kontrakto antrajai kadencijai dabartinis S.Daukanto aikštės rūmų šeimininkas savo bei patarėjų lūpomis jau pasiuntė aiškių signalų, kad Vyriausybės laukia rimtas muštras.

Gali būti, kad jie skirti ne I.Šimonytei ir paskutinius mėnesius skaičiuojančiai jos vadovaujamai Vyriausybei, o G.Nausėdos rinkėjams, kurie, jeigu tik būtų jų valia, turbūt išvaikytų visus ministrus, įskaitant ir pačią premjerę.

Turbūt ir dėl šios priežasties I.Šimonytės šalininkai balsuoti ateis be atskiro raginimo. O štai G.Nausėdai už jį balsavusius rinkėjus tenka iš naujo motyvuoti, kad pergalės jo kišenėje vis dar nėra.

Beje, apie pokyčius G.Nausėda kalbėjo ir prieš penkerius metus, kai įgaliojimus grąžino tuometė S.Skvernelio Vyriausybė. Jie vyko, bet ne naujai išrinkto prezidento iniciatyva, o todėl, kad keitėsi valdančiosios koalicijos sudėtis.

[[ge:lrytas:lrytas:31997037]]

Ją papildė du ministrų portfelius gavusi W.Tomaszewskio partija ir bene vienintelis G.Nausėdos nuopelnas buvo, kad J.Narkevičius gavo ne vidaus reikalų, o susisiekimo ministro postą, kuriame pakeitė populiarųjį R.Masiulį. Dėl to G.Nausėda ypač krimtosi. Netrukus prezidentas bandė J.Narkevičių iš šio posto krapštyti, bet tik gerokai susigadino santykius su S.Skverneliu bei R.Karbauskiu.

Vis dėlto ne tik valstiečių vedlys, bet ir G.Nausėda smarkiai apkartino gyvenimą S.Skverneliui, kuris jau netgi buvo užsiminęs apie pasitraukimą iš politikos.

Šiaip ar kitaip, G.Nausėda prisidėjo prie būsimo per pandemijos piką finišavusios S.Skvernelio Vyriausybės pralaimėjimo, o dešiniųjų pergalė Seimo rinkimuose prezidentui ramybės neatnešė.

Priešingai, laimėtojai šalies vadovą stengėsi įkalinti jo bokšte ir nepraleisdavo progų pastebėti jo klaidų ar iš jų pasijuokti.

Ar per pirmąją kadenciją buvusių nesėkmių užgrūdintas ir dar didesnio rinkėjų pasitikėjimo mandato sulaukęs G.Nausėda bus nusiteikęs revanšui?

Akivaizdu, kad prezidentas ir jo komanda turėjo išmokti ankstesnes pamokas. Viena jų – amžinų draugysčių politikoje nebūna, kita – mušk priešą jo paties vėzdu.

[[ge:lrytas:lrytas:32046817]]

Pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai, be visų kitų ženklų, signalizuoja, jog valdantiesiems artinasi krachas.

Taigi, perfrazuojant E.Gentvilą, valdančiosioms partijoms jau rūpės, kaip gelbėtis pačioms, ir vienybės šioje stovykloje tikrai nebus.

Tą, beje, patvirtina ir koalicijos partnerių kritika dėl įstrigusių naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro paieškų. Nesunku prognozuoti, kad dėl to premjerę vis labiau plieks ir G.Nausėda.

Ar šalies vadovas, baigiantis valdančiųjų kadencijai, bus linkęs spausti I.Šimonytę, reikalaudamas ir dar vieno kito ministro galvos, ar tik švęs pergalę?

Užduotis likus keliems mėnesiams iki rinkimų rasti pakaitalą G.Landsbergiui, A.Bilotaitei ar K.Navickui – tas pat, kaip išsiųsti premjerę žibuoklių ieškoti sniege.

Naivu tikėtis, kad plačiai išreklamuoto I.Šimonytės stuburo savybės jai leistų verstis per galvą, ypač jei reikalaujami pokyčiai bus grindžiami tik ministrų antipopuliarumo rekordais.

Nors gali nieko ir nepešti, G.Nausėda vis dėlto neturėtų praleisti progos apipešioti paskutinę giesmę traukiančią gulbę.

Antrai kadencijai išrinktam prezidentui to reikėtų, kad Lietuvos valdžios vandenyse imtų plaukioti nauja gulbė, o jis pats galėtų virsti taikos balandžiu. Kad tai įvyktų, dar iki Seimo rinkimų būtina kuo labiau sudrumsti dabartinius politinius vandenis, tiesa, tokiu atveju visada būna rizika ir pačiam sušlapti plunksnas.

Antai šiandien dar nežinia, kokį veidą gali turėti būsima valdančioji koalicija. Kas, be V.Blinkevičiūtės socialdemokratų, jai galėtų dar priklausyti ir kaip jai pavyktų sutarti ne tik su G.Nausėda, bet ir tarpusavyje?

[[ge:lrytas:lrytas:32046805]]

Bet prezidentas jau dabar neslepia simpatijų jį rinkimuose parėmusiems kairiesiems ir ketina įkalbinėti V.Blinkevičiūtę kandidatuoti į premjeres.

Būsimas jos ir G.Nausėdos tandemas bent jau pastarajam galėtų atverti dar neregėtus horizontus.

Turbūt ne veltui šalies vadovas su svita iš karto po pirmojo prezidento rinkimų turo nuvyko į Jonavą, kurią valdo vadinamajame čekiukų skandale paslydęs socialdemokratų kandidatu į premjerus ilgai laikytas M.Sinkevičius.

Jonavoje G.Nausėda sutriuškino varžovus, todėl agitacijai jam naudingiau būtų rinktis mažiau palankaus krašto rinkėjus arba bent aplenkti į reputacinę krizę patekusį kairiųjų merą.

Tačiau, regis, G.Nausėda jau pasirinko ir perrinkimo siekiančio šalies vadovo nestabdo nei M.Sinkevičiaus rūpesčiai su teisėsauga, nei vieša paslaptimi tapęs V.Blinkevičiūtės nenoras sugrįžti į Lietuvos politiką.

Vis dėlto įdomu, kaip G.Nausėda elgsis, jei populiarioji politikė, suvaidinusi dar vieną spektaklį, rinkėjams atsuks nugarą?

Ar tarp šiandien vienas kitam meilikaujančių reitingų prizininkų nekils vaidų, kokius jau buvome įpratę matyti tarp prezidento ir valdančiųjų?

Nežinia ir kaip naujas-senas prezidentas reaguos, jeigu galima jam patrauklesnė Vyriausybė vis dėlto nebus tokia paklusni, kaip G.Nausėda galbūt įsivaizduoja šiandien, arba ims skirtis jo ir kairiųjų gerovės valstybės vizija.

S.Skvernelis įsitikinęs, kad antrąją kadenciją G.Nausėdą išvysime kitokį, be kaukės, nes jam esą nerūpės visiems įtikti ir patikti. Prezidentas esą neturės, ko prarasti, ir nevynios žodžių į vatą, kaip tai darė iki šiol.

Tačiau G.Nausėdai prieš penkerius metus pergalės siekti padėjęs A.Zabarauskas tuo abejoja – buvęs jo šefas ir toliau pataikaus publikos skoniui.

Anksčiau žmonių palankumas G.Nausėdai esą buvo svarbus dėl noro būti perrinktam ir dėl politinio svorio. Bet dabar G.Nausėda, kaip ir kiekvienas ligšiolinis buvęs vadovas, instinktyviai sieks po savęs palikti kuo ryškesnį pėdsaką, galbūt įgyvendinti ankstesnį savo siekį tapti bendruoju vardikliu arba savotišku vienytojo atitikmeniu. Tai esą turėtų prezidentą sustabdyti ir nuo pagundų mosuoti kardu.

Bet kaip bus, jei nuslūgus rinkimų vajams kairieji nustos G.Nausėdai po kojomis barstyti rožių žiedlapius? Ar taikos balandis nevirs šluba antimi?

O gal gulbės giesmė lauks naujųjų prezidento sąjungininkų?

Tadas Ignatavičius. G. Nausėda nepraleis progos apipešioti paskutinę giesmę traukiančią gulbę?