Teisininkas arba ekonomistas – tokių dviejų tipų žmonės Lietuvoje turi geriausius šansus pasirodyti per rinkimus.

Į stambius verslininkus visuomenė žiūri labai kritiškai, nors nepriklausomybės pradžioje apie juos turėjo visai kitą nuomonę.

Didelį šuolį prezidento rinkimuose gali padaryti ir labai garsūs žmonės, o tarp tokių – ir legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis.

Tokias įžvalgas apie tai, ką ir kodėl renkasi lietuviai „Žinių radijo“ laidoje „Persona Grata“ pateikė „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:32025920]]

Tiesa, ji pabrėžė, kad A.Sabonis jau praleido savo progą, nors krepšinio bendruomenėje nėra abejonių – jau buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas galėtų pirštais spragtelėjęs sugrįžti į savo postą.

„Dabar jau prastesni, nes jau praėjo laiko. Bet gal ne visai jaunystėje, bet populiarumo viršūnėje ar baigus karjerą, esame klausę dėl jo. Neduodavome kaip pasirinkimo, o žmogus turėdavo pats pasakyti – tai jeigu jis būtų dalyvavęs, jam net kalbėti nebūtų reikėję. Už jį būtų balsavę daug žmonių ir tikimybė, kad jis būtų išrinktas – pakankamai didelė.

Daugelis konkurentų būtų net nedrįsę varžytis. Šis populiarumas ir fiziniai duomenys – tikrai svarbūs“, – apie A.Sabonio šansus laimėti rinkimuose su šypsena kalbėjo R.Ališauskienė.

Ji atskleidė, ką palankiausiai vertina lietuviai ir kaip keitėsi tautiečių požiūris į būsimus prezidentus nuo pat 1990-ųjų.

[[ge:lrytas:lrytas:32022952]][[ge:lrytas:lrytas:31996149]][[ge:lrytas:lrytas:32043520]][[ge:lrytas:lrytas:32047889]]

Tarp ekonomistų ir teisininkų

Lietuva sekmadienį prezidento rinkimuose renkasi tarp dviejų ekonomistų – pirmąjį turą be problemų įveikė favoritas Gitanas Nausėda, kartelę peršoko ir Ingrida Šimonytė. Abu Lietuva yra įsiminusi, kaip gerai finansus išmanančius žmones.

G.Nausėda daugybę metų dominavo TV ekranuose kaip ekonomikos ekspertas, kai 2018-aisiais paskelbė, kad sieks prezidento posto. I.Šimonytė išgarsėjo dar 2009-aisiais, kai tapo finansų ministre.

2019-aisiais prezidento rinkimų antrajame ture G.Nausėda I.Šimonytę įveikė surinkęs 65,68 proc. balsų. 2024 metų prezidento rinkimų pirmajame ture G.Nausėda surinko 43,95 proc. balsų. I.Šimonytė – 20,05 proc.

Tyrimai rodo, kad tai, jog pagrindiniai kandidatai į prezidentus – ekonomistai – ne atsitiktinumas. Iškalbingas faktas ir tai, kad rinkimuose dalyvavo už premjerės likęs teisininkas Ignas Vėgėlė (12,35 proc.). Teisininko išsilavinimą turi ir rinkimuose dalyvavęs Remigijus Žemaitaitis (9,21 proc.). Rinkimuose teisininko korta mojavo ir Laisvės partijos atstovas Dainius Žalimas (3,57 proc.).

„Kai G.Nausėda ėjo į savo pirmuosius rinkimus, jis ilgą laiką buvo geriausiai žinomas ir laikomas labiausiai patikimu ekonomistu. Jis dažnai kalbėdavo per televiziją, pasisakydavo kaip ekspertas. Ir kai žmonių klausi, kokios specialybės labiausiai imponuoja, tai būna ekonomistas ir teisininkas. Bet ne verslininkas.

Įdomu, kad ekonomistas – gerai, o verslo atstovas – jau įtartinas. G.Nausėdos atvejis buvo toks, kad jis atėjo kaip savo srityje žinomas žmogus. Savo srityje jis nuo kitų kalbančių ekonomistų buvo atsiplėšęs kartais“, – aiškino R.Ališauskienė.

Išskirtinis – tik A.M.Brazauskas

„Baltijos tyrimų“ vadovė pabrėžė, kad Lietuvoje mažai tikėtina, kad „iš niekur“ atsiradęs kandidatas sulauktų didelio populiarumo. Žinomumas yra būtinybė. Lietuvių prielankumas ekonomisto ir teisininko profesijai irgi parodė, kad rinkėjai dažniau renkasi tikslios sferos profesionalus.

„Priklauso nuo daug ko. Ypač – nuo pasitikėjimo. Jeigu žmonės mano, kad G.Nausėda yra geras ekonomistas, tuomet daro prielaidą, kad ir kitose srityse nebus neišprusęs. Be to, jis yra ir pažįstamas veidas. Jeigu kalbėtume apie Dalią Grybauskaitę – ji nebuvo ilgą laiką Seime, bet buvo eurokomisarė, tada sakė kritiką Vyriausybei, o tai darė įspūdį.

Pažiūrėkime į visus prezidentus – vienintelis, kuris prieš rinkimus buvo suvokiamas kaip šeimininkas, galintis valdyti, buvo Algirdas Mykolas Brazauskas. O kiti – ne. Valdas Adamkus viešoje erdvėje atsirado iš JAV, tad žmonėms buvo dar mažiau aišku, ką jis galėtų padaryti“, – paaiškino R.Ališauskienė.

Pasak jos, toks „šeimininkavimo“ supratimas atsiranda ir dėl to, kaip patys rinkėjai įsivaizduoja prezidento pareigas.

„Institucijos supratimas, ką ji gali daryti, yra išplaukęs. Taip – ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio, Rytų Europoje. Jeigu ne sąmonėje, tai pasąmonėje žmonės mato valdžios vertikalę ir nori, kad problemas spręstų valdžia. Ir prezidentas matomas kaip aukščiausias. Žmonės neypatingai gilinasi, kad tvorą taiso seniūnija ar namo bendrija. Bet paskutinis taškas, kam skųstis, yra žiniasklaida arba parašyti prezidentui“, – teigė R.Ališauskienė.

Už savo favoritus net per skandalus stoja mūru

Rinkimus lydėjo ir nemažai skandalų. R.Žemaitaitis pats pateikė prašymą panaikinti jo mandatą, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog politikas dėl antisemitinių pareiškimu sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Eduardas Vaitkus nuolat pūtė Kremliui palankią dūdelę, Andrius Mazuronis į rinkimus patraukė aidint naujam Darbo partijos skandalui ir svarstymams, ar ši partija iš viso turi ateitį, D.Žalimas vėl aiškinosi dėl situacijos su savo žmona.

I.Vėgėlė į rinkimus įžengė jau turėdamas prieštaringo kandidato etiketę, o situaciją gerokai apsunkino žurnalistinių tyrimų centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas apie jo šeimos įmonę „Vilpra“ ir per Baltarusiją vežtus kondicionierius.

[[ge:lrytas:lrytas:31860463]]

G.Nausėda jau kurį laiką aiškinosi vadinamajame Pranešėjo skandale. I.Šimonytei teko atsimušinėti į aštrią kritiką dėl jos Vyriausybės ministrų klaidų ir fakto, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vis dar neturi ministro.

Tačiau pastarieji skandalai, panašu, nepadarė pernelyg didelės įtakos rezultatams. Pasak R.Ališauskienės, situacija būtų visai kitokia, jeigu tokie patys rinkimai būtų įvykę prieš 20 metų. Ji pabrėžė – rinkėjai labai keičiasi.

„Didesnė dalis nei anksčiau yra mažiau racionalūs ir mažiau informuoti rinkėjai. Visas gyvenimas tapo fragmentuotas, didelė visuomenės dalis sėdi savo burbuluose. Anksčiau kalbėjome apie dvi, o dabar jau – tris Lietuvas.

Informacijos ir informacinio triukšmo daug, įsijungia smegenų savisauga, kad jų neperkrauti ir žmonės pradeda labiau kreipti dėmesį į jiems svarbesnius gyvenimo aspektus – darbą, šeimą – o politika lieka antrame plane. Bendras domėjimasis politika kaip reiškiniu yra sumažėjęs nei buvo prieš 25 metus.

Programų niekada niekas neskaitė, o dabar jau nelabai jas ir rašo. Bet žmonės nelabai jau ir domisi rinkimų procesu, o jeigu susidomėjimas yra, tai labiau paviršinis ar netgi selektyvus“, – sakė ji.

Pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės, jeigu didelės dalies žmonių mėgstamas kandidatas ir sulaukia kaltinimų, rinkėjai net neklauso argumentų.

„Užsideda tokią kaip plėvelę, o jeigu mėgstamas kandidatas ir kažką ne taip pasako, tai tada aplinka kalta“, – įvertino ji.

Čia ji priminė ir per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso skandalą, kuris, pasak sociologės, tuo metu buvo „tikra bomba“, o dabar žmonės į kaltinimus žiūri visai kitaip. R.Ališauskienė mano, kad dabar taip iš posto prezidentą išverstų nebent kriminalinė istorija.

„Žmonių suvokimas darosi labai selektyvus, o skandalų – daug, todėl būna greita emocinė reakcija: „Ai, tai kalba priešininkai, tad tai – bandymas kompromituoti, todėl nesiklausysime detalių“, – sakė ji.

Į verslininkus žiūri įtariai

R.Ališauskienė atskleidė, kad pakankamai neseniai atliktas tyrimas parodė įdomių detalių apie lietuvį rinkėją.

Paklausta, ar Lietuvoje žmonės yra linkę prisitaikyti prie situacijos, ji teigė: „ Prisitaikėliškumu nevadinčiau, nes skamba neigiamai, bet yra socialinėje psichologijoje vartojamos frazės: konformizmas ir paklusnumas. Senokai buvome tyrę ir dabar pakartojome. Konformistai yra tie žmonės, kurie keičia ir nuomonę, ir elgesį, kad prisitaikytų prie grupės. Tarkim: man skanu valgyti tortą, bet kai aplinkiniai aiškina, kad tai nesveika, galbūt aš keičiu savo nuomonę ir nebevalgau. Paklusnumas susijęs su tuo, kad keičiu elgesį, bet nuomonės gal ir ne. Tai būtų, kad galvoju, jog tortas ir toliau skanus, o valgau tik tada, kai kiti nemato.“

[[ge:lrytas:lrytas:32033191]]

Tyrimas parodė, kad 56 proc. lietuvių – konformistai.

R.Ališauskienė neslėpė, kad tikėjosi arba panašaus rezultato, arba, kad ne konformistų bus daugiau.

Dar vienas pokytis lietuvių galvose – požiūris į verslininkus, nusprendusius patraukti į politiką.

„Išrinkti gal ir išrinktų. Jeigu žmogus visuomenėje žinomas, galbūt pasirinkęs gerus specialistus, būtų išrinktas, bet tame poste nepabūtų ilgai. Iš mūsų regiono kiek ėjo stambių verslininkų į renkamus postus, jie būna įpratę žaisti pagal kitas taisykles – aiškius susitarimus, žodžio laikymąsi.

Politikoje – kitaip: daugiau lankstumo, derybų. Kiek teko matyti stambių išrinktų verslininkų įvairiose šalyse, tai gana greitai arba patys atsisako, arba juos patraukia. Bet kalbu būtent apie postą, į kurį renkama, nes mes turėjome premjerą Bronislovą Lubį, nors tai ir buvo anksčiau. Vykdomoji valdžia verslininkui mažiau pavojinga, nes ten daugiau vadovaujama“, – sakė ji.

Pasak R.Ališauskienės, taip buvo ne visada – anksčiau lietuviai visai kitaip žiūrėjo į verslo pasaulį, bet istoriniai įvykiai, tarp kurių – ir bankų griūtis – suformavo visai kitokį požiūrį.

„Nepriklausomybės pradžioje Lietuvos visuomenė buvo panašesnė į JAV. Dideli tarptautiniai tyrimai tai parodė. Pirmosios nuotaikos buvo, kad jeigu kažkas uždirba ir yra turtingas, tai būna baltas pavydas – nori būti toks pats, kaip jis.

Kai 1998 prasidėjo bankinės krizės, kiti procesai, viskas ėmė verstis į kitą pusę – neva žmogus negali susikrauti turto sąžiningai. Jeigu jis turtingas – tai žulikas. Didelei visuomenės daliai yra ir likęs toks neigiamas įvaizdis, todėl stambiam verslininkui būtų sunku, nes nepasitikėtų. Todėl iš dalies jie ir neina – žino, kad bus tyrimai, aiškinimaisi. O tai yra ir šioks toks nuostolis, nes tie žmonės turi vadybos, investicijų, ekonomikos patirties.

Nemanau, kad jie prisidėtų mažiau prie valstybės vystymosi nei kokie nors parlamentarai, kurie deklaruoja nulines pajamas per pastaruosius trejus metus“, – akcentavo „Baltijos tyrimų“ vadovė R.Ališauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:32033187]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Progą praleidęs A. Sabonis ir kuo išsiskiria A. Brazauskas: atskleidė Lietuvos rinkėjo paveikslą