E. Dobrowolska apie kreipimąsi į KT dėl partnerystės instituto nebuvimo: išaiškinimas neleistų skleisti dezinformacijos

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska mano, kad Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl partnerystės instituto nebuvimo įneštų tam tikro teisinio aiškumo ir užkirstų kelią dezinformacijai. Visgi, pasak jos, kad ir kokį išaiškinimą pateiktų KT, dėl šio klausimo savo verdiktą turės pasakyti Seimas.

Evelina Dobrovolska<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Evelina Dobrovolska<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Evelina Dobrovolska<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Evelina Dobrovolska<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Evelina Dobrovolska<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Evelina Dobrovolska<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Evelina Dobrovolska<br>V.Skaraičio nuotr.
Evelina Dobrovolska<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė

May 30, 2024, 9:51 AM

„KT visų pirma turi nuspręsti dėl priimtinumo – ar tokią bylą nagrinės. Dažniausiai KT sprendimą dėl priimtinumo priima per vieną arba dvejus mėnesius. Atitinkamai tada byla nukeliauja į eilę. Tai tikėtina, pakankamai reikėtų palaukti reikėtų tokio išaiškinimo, bet tai būtų teisinis aiškumas“ – „Žinių radijui“ teigė E. Dobrowolska.

Visgi ministrė neabejoja, kad Seimas anksčiau ar vėliau turės priimti partnerystės įstatymą.

„KT išaiškinimas, koks jis bebūtų, neeliminuoja Seimo pareigos priimti įstatymą. (..) Tai yra laiko klausimas – tai, ką mes matome iš EŽTT bylų, tiek iš ataskaitų tarptautinių, kad Seimas kažkada turi apsispręsti“, – pabrėžė ministrė.

„Tie santykiai privalo būti kažkokiu būdu sureglamentuoti, akivaizdu, kad tai yra namų darbas, tai norėtųsi tikėti, kad Seimas kažkada tam pasiryš“, – akcentavo ji.

E. Dobrowolska taip pat pabrėžia, kad KT išaiškinimas nebus įpareigojimas Seimui priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

„Tai būtų labai svarus teisinis argumentas, kai mes diskutuojame apie partnerystės institutą – ar tai yra tik vienalytėms poroms, ar tai yra skirtingų lyčių poroms“, – pabrėžė teisingumo ministrė.

„Tai tiesiog tai yra teisinė argumentacija, kuri bent jau neleidžia skleisti dezinformacijos“, – sakė ji.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė kreiptis į KT, prašant įvertinti situaciją dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės nebuvimo.

Kaip nurodoma Teisingumo ministerijos parengtame nutarimo projekte, kreipimusi į KT prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Visų pirma, KT norima paklausti, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kurioje numatyta, kad galima tik vyro ir moters partnerystė. Taip pat siūloma kelti klausimą dėl kodekso skyriaus, kuriuo numatoma, kad teisės akto normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja tada, kai yra priimamas partnerystės įstatymas.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų.

Šios kadencijos Seime ne kartą mėginta įteisinti partnerystę ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų, tačiau nesėkmingai.

Praėjusių metų gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs kompromisiniam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo mėginta įteisinti asmenų gyvenimą nesusituokus, tačiau projektas galutiniam balsavimui nėra teikiamas, nes jam gali pritrūkti balsų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.