O bandymai pasistumdyti prieš Seimo rinkimus tarp koalicijos partnerių matomi jau dabar – Laisvės partijos atstovai nesiruošia palaikyti konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros į eurokomisaro postą ir bando įsiūlyti premjerės Ingridos Šimonytės pavardę.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai įvertino, kokį žaidimą prieš rinkimus dar sužais „laisviečiai“, kiek stipriai dar bus siūbuojamas valdančiosios koalicijos laivas ir kodėl Laisvės partijos sąrašą į Europos parlamento (EP) rinkimus vedantis Dainius Žalimas partijos rinkiminėje kampanijoje vis mažiau matomas.
Ryškūs pareiškimai
Pasirodžius pranešimams apie G. Landsbergio planus EK pasisakė G. Nausėda: ne laikraščiai skiria postus
Visą laiką audringi, valdančiosios koalicijos santykiai artėjant Seimo rinkimams anaiptol nerimsta.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė šią savaitę kirto konservatoriams, kad jų kandidatės I.Šimonytės sutriuškinimas prezidento rinkimuose susijęs su tuo, kad konservatoriai „užsižaidė“ gąsdindami visuomenę karu.
Susiję straipsniai
Tuo metu „laisvietis“ Vytautas Mitalas šią savaitę pareiškė, kad partija kovos už G.Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus tiek, kiek konservatoriai kovos už Civilinę sąjungą.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas Laisvės partijos iškeltą sąlygą dėl G.Landsbergio kandidatūros pirmiausiai aiškina atsigręždamas į valdančiosios koalicijos santykius visos kadencijos metu.
„Puikiai matėme, kad traškėdama braškėdama koalicija juda į priekį, mažesnieji partneriai nuolat skųsdavosi, kad Tėvynės sąjunga jų negirdi. Ir dabar atsiranda proga truputį atsilyginti: „Jeigu jūs mūsų interesų nepaisėt, jeigu jūs nusprendėte klausimų, kurie mums svarbūs – kaip partnerystės, tai mes jums irgi galime ten, kur skauda, truputį bakstelėti“, – įvertino I.Kalpokas.
Politologas įsitikinęs, kad tokį „laisviečių“ manevrą galima nesunkiai parduoti partijos rinkėjams.
Savo ruožtu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pridūrė, kad, iki Seimo rinkimų likus tiek nedaug laiko, ir kai svarbiausi „laisviečių“ tikslai liko neįgyvendinti, jiems reikia imtis tam tikrų veiksmų.
„Dažniausiai Lietuvoje, jeigu kalbėsi blogai apie G.Landsbergį, gali tikėtis, kad rinkėjai visai teigiamai į tai sureaguos. Artėjant Seimo rinkimams „laisviečiams“ reikia labiau išsiskirti, kad jie nebūtų matomi kaip gana nepopuliarios valdančiosios koalicijos dalis“, – įvertino M.Baltrukevičius.
Kodėl I.Šimonytė?
Tuo metu premjerės I.Šimonytės, kaip tinkamesnės kandidatės į eurokomisares, pavardę Laisvės partija, I.Kalpoko manymu, į viešumą išmetė dėl kelių priežasčių.
Pirmiausiai, anot politologo, tai yra būdas pasirodyti konstruktyviems – kad jie ne tik blokuoja iš principo, bet pasiūlo ir alternatyvą.
„Galima galvoti ir apie tai, kad turbūt I.Šimonytė irgi svarsto, ką toliau daryti su savo karjera. Kitą kadenciją tiesiog sėdėti kaip eilinei kokio Seimo biudžeto ir finansų komiteto narei gal nėra pati įdomiausia perspektyva, ir galbūt tai rodo tam tikras dvejones ir tarp pačių konservatorių, kurios gali būti jaučiamos koalicijos viduje“, – svarstė jis.
I.Kalpokas atkreipė dėmesį ir į tai, kad premjerė dar nepateikė konkretaus atsakymo, ar vestų konservatorių partijos sąrašą į Seimo rinkimus.
„Neatmesčiau galimybės, kad kažkokios diskusijos apie tai, kas, jei ne G.Landsbergis, vienokio ar kitokio neoficialumo lygmeniu vyksta“, – spėjo politologas.
Ar premjerę iš tiesų domintų eurokomisarės postas, anot I.Kalpoko, iki galo nėra aišku, mat I.Šimonytė, kaip pastebėjo politologas, dažnai į rinkimus eina sakydama, kad „reikia, tai einu“.
Visgi, kad dėl šio posto tarp ryškiausių konservatorių lyderių G.Landsbergio ir I.Šimonytės galėtų kilti susipriešinimas, kurį galimai ir bandė pasiekti Laisvės partijos atstovai – mažai tikėtina.
„Nemanau, kad sukiršinimas būtų tai, ką Laisvės partijai savomis rankomis būtų lengva pasiekti. Bet manau, kad jie ganėtinai neblogai jaučia politinę atmosferą ir jie skaito signalus, ateinančius tiek iš kitų koalicijos partnerių, tiek iš Prezidentūros, ir šioje vietoje ieško sau patiems naudingesnės pozicijos“, – įvertino I.Kalpokas.
Laukia ir daugiau?
I.Kalpokas pastebėjo dar vieną momentą, kur galima tikėtis daugiau bandymų dar pasiūbuoti koalicijos laivelį – po prezidento inauguracijos laukiantis balsavimas už ministrą pirmininką.
„Šiuo atveju balsų pertekliaus I.Šimonytė irgi neturės. Kaip Laisvės partija žais? Abejoju, kad jie tiesiogiai griaus Vyriausybę likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos, bet mėginti išpešti sau kokios nors naudos iš viso to tikrai bus galima – tiek kalbant apie praktinę naudą sprendimų prasme, tiek kalbant apie komunikaciją ir rinkimų kampaniją.
Kai yra šiek tiek diskusijų apie tai, o kas bus, jeigu I.Šimonytė nesurinks tų reikalingų balsų, tai manau, kad tiek Laisvės partijos, tiek Liberalų žaidimai vaidins ne paskutinį vaidmenį“, – spėjo I.Kalpokas.
M.Baltrukevičius savo ruožtu svarstė, kad būsimų „laisviečių“ žaidimų dar bus, bet subtilesnių.
„Viskam yra ribos. Jau tikrai jie nebandys sukelti Vyriausybės krizės, grasinti trenkti durimis, bet tokių subtilių, ne per daug išsišokančių momentų tikėtina, kad bus.
Faktas, kad jie turi savo visuomenei arba parodyti konkretų rezultatą, arba aiškiai pasakyti, kodėl nepavyko. Save kaltinti prieš rinkimus nėra gerai, reikia surasti, kas kalti“, – įvertino M.Baltrukevičius.
Pasigedo D.Žalimo
Tuo metu kai kurie apžvalgininkai „laisviečių“ Europos parlamento (EP) rinkimų kampanijoje jau spėjo pasigesti sąrašo vedlio EP, teisininko D.Žalimo. Laisvės partijos EP rinkimų plakatuose D.Žalimas pernelyg nefiguruoja, o ir debatuose dažniau galima išvysti antru numeriu EP sąraše įrašytą buvusį Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių.
Ar Laisvės partija nusivylė D.Žalimo rezultatu prezidento rinkimuose ir savo kandidatą šiek tiek „paslėpė“, kad iki EP rinkimų rinkėjai pamirštų apie 4 proc. surinkusį jų kandidatą?
„Panašu, kad yra matoma, jog D.Žalimas „nesuveikė“. Tam galima ieškoti daug priežasčių, bet panašu, kad dėl šio kandidato nėra didelio entuziazmo tarp partijos rinkėjų.
Ir tada reikia ieškoti alternatyvų. Jų nėra daug – toliau eina R.Šimašius ir V.Mitalas. Būtent jie šiuo metu yra aktyviausi Laisvės partijos žmonės, kurie skirtinguose kontekstuose, bet labai aiškiai matomi.
Ir aš nenustebčiau, jeigu tuomet, kai pradės eiti rezultatai, bent vienas iš jų gali būti išreitinguotas aukščiau už D.Žalimą“, – neatmetė D.Žalimas.
Tuo metu M.Baltrukevičius kelia klausimą, kaip iš tiesų prezidento rinkimuose būtų pasirodęs D.Žalimas, jeigu juose nebūtų dalyvavęs advokatas Ignas Vėgėlė, arba jeigu šis būtų turėjęs mažesnį reitingą – galbūt tada strateginio balsavimo už I.Šimonytę, siekiant, kad I.Vėgėlė nepatektų į antrąjį turą, tarp liberalių rinkėjų būtų mažiau.
„Laisviečiai“ turbūt negali būti labai patenkinti D.Žalimo rezultatu, bet tikrai lieka klaustukas dėl strateginio balsavimo mąstų.
Šiuo atveju žaidžia kiti dalykai. D.Žalimas Laisvės partijos sąraše turbūt yra patraukliausias veidas, o R.Šimašius – jau šiek tiek mušta korta, dėl to D.Žalimas pasirinktas lyderiu, nors nėra partijos narys.
Tad jeigu Laisvės partijai yra pasirinkimas, ar turėti žmogų, išrinktą su jų sąrašu į EP, ar neturėti nieko, tai geriau kažką turėti, bet faktas, kad turbūt tyliai „laisviečiai“ norėtų, kad ne D.Žalimas būtų išrinktas, o kažkas, kas priklauso partijai“, – spėjo M.Baltrukevičius.