O štai politologo Igno Kalpoko teigimu, nors šių rinkimų nugalėtojais tiesiogiai ar netiesiogiai skelbiasi didžioji dalis 5 procentų barjerą peržengusių politinių jėgų, tikrieji nugalėtojai šįkart yra visai ne tie, kurie rikiuojasi pirmosiose lentelių pozicijose.
Naujienų portalui lrytas.lt politikos ekspertai paaiškino, ką rodo šių EP rinkimų rezultatai ir kokius signalus jie siunčia prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
Scenarijai – įvairūs
Užvirus aistroms dėl sąrašo vedimo, socialdemokratas ir konservatorius susilažino: kaltina partiją melu
„Būtų didelė klaida pervertinti šiuos rezultatus – rinkėjų aktyvumas nedidelis, tikrai nebus taip, kad būtent tie žmonės, kurie dabar atėjo, reprezentatyviai atspindi, kaip Lietuva dabar galvoja apie partijas, kokios yra pozicijos.
Vis tiek vienų partijų elektoratus mobilizuoti lengviau, kitų – sunkiau, tai gal nereikėtų daryti per daug toli siekiančių išvadų. Bet partijoms naudinga tai, kad jos gali vis tiek bandyti kažkiek ir rinkėjams tą žinutę parduoti“, – komentavo M.Baltrukevičius.
Tai, pasak politologo, ypač svarbu ir, pavyzdžiui, Laisvės partijai, kuri į Briuselį išsiųs nesėkmingai prezidento rinkimuose debiutavusį, tačiau mandatą EP išplėšusį Dainių Žalimą.
„Visgi, jeigu žvelgsime į pliką reitingą, tada pagrįstos abejonės potencialiam jų rinkėjui, ar balsas už Laisvės partiją nebus iššvaistytas, jie po tokio rezultato EP rinkimuose tikrai eis visur su ta žinute, kad mes esame stiprūs, kad nereikia į mus žiūrėti kaip į 5 procentų partiją.
Susiję straipsniai
Aišku, kad svarbu turėti stiprų lyderį, ir iš esmės tikėtina, kad, jeigu būtų ne D.Žalimas, o kažkas kitas, rezultatas būtų prastesnis, bet tai sunku paskaičiuoti – jei žiūri į atskiras savivaldybes, daug kur Lietuvoje Laisvės partija pasirodė geriau nei Liberalų sąjūdis“, – dėstė VPAI asocijuotasis analitikas.
M.Baltrukevičiaus visiškai nenustebino ir konservatorių triumfas bei trys jų iškovoti mandatai – pasak jo, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) laimėjo visus EP rinkimus nuo 2009 metų.
„Buvo iš karto aišku, kad mažas rinkėjų aktyvumas jiems bus naudingas, ir realiai turbūt reikėtų kalbėti, kad, jeigu prezidento rinkimai būtų vykę kartu su Seimo rinkimais, greičiausiai socialdemokratai būtų juos laimėję. Dabar kontekstas kitas ir TS-LKD padarė tai, ką visada padaro – sėkmingai mobilizuoja savo elektoratą ir pasiekia gerą rezultatą“, – aiškino politologas.
Visgi, anot jo, Seimo rinkimai bus jau visiškai kita istorija – didelė papildoma atsakomybė prislėgė ir socialdemokratų vedlę V.Blinkevičiūtę.
„Žinoma, po tokio rezultato išauga spaudimas jai dalyvauti Seimo rinkimuose, ir tada vėl viskas priklausys nuo to, ką ji nuspręs. Bet jei ji visgi nekandidatuoja, nėra jau tokia neįsivaizduojama galimybė, kad konservatoriai pagal gautus balsus atsiduria net ir pirmoje vietoje, jei opozicija labai išsimėto.
Tai neatrodo neįmanoma, bet klausimas, ką su tokia pergale daryti, kai aišku, kad užsitikrinti panašų mandatų skaičių, koks buvo 2020 metais, turbūt sunkiai įmanoma – antrojo turo efektas turėtų Tėvynės sąjungai būti nepalankus, ir turbūt politinė švytuoklė lems, kad kitos partijos formuos koaliciją“, – komentavo M.Baltrukevičius.
Kam pavojaus varpai skamba garsiausiai?
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas svarstė, kad šių EP rinkimų tikrieji nugalėtojai yra ne tik pirmosiose pozicijose išsirikiavusios partijos.
„Gal iš dalies todėl, kad daug partijų peržengė tą 5 proc. ribą, pasiklausius ir pažiūrėjus pasisakymus susidaro toks vaizdas, kad visi viską laimėjo. Bet šiaip, pasižiūrėjus į rezultatus, ko gero, pagrindiniai laimėtojai, galima išskirti, kad yra Laisvės partija.
Ji pasirodė tikrai geriau nei iš jų buvo tikėtasi, ir galutinis 8 proc. rezultatas tikrai yra stiprus ir geras, turėtų įkvėpti tiek pačią partiją, tiek jos rinkėjus, kas yra dar gerokai svarbiau prieš Seimo rinkimus – įrodyti, kad verta ateiti į rinkimus ir balsuoti, nes galim kažką pasiekti“, – portalui lrytas.lt sakė I.Kalpokas.
Pasak politologo, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, šalia Laisvės partijos galima išskirti ir iš Seimo išmestą Petrą Gražulį.
„Nedaug iki šitos kategorijos, mažiau nei 500 balsų, pritrūko ir Regionų partijai. Ką tai parodo? Viena vertus, tie žmonės, kurie turi aiškų įdirbį ir nuoseklią liniją, jie gali, ypač esant žemam aktyvumui, surinkti pakankamai balsų, kad praslįstų.
Kitas dalykas – įmanoma išplaukti ant tos svetimos pergalės bangos, kaip padarė Regionų partija su Živile Pinskuviene, prisijungę prie G.Nausėdos, ir būtent iš to palaikymo G.Nausėdai Regionų partija, ko gero, yra išlošusi gerokai daugiau nei socialdemokratai, kurių pasirodymas nežinau, ar itin įkvepiantis.
Turint omenyje, kad būtent čia buvo tie rinkimai, kur į priekį juos vedė jų pirmininkė ir be konkurencijos populiariausia politikė, čia kažkokio susimąstymo iš LSDP pusės reikėtų“, – svarstė I.Kalpokas.
Kalbėdamas apie pačią V.Blinkevičiūtę VDU docentas situaciją, kai ši net iškovojusi mandatą į EP vis dar nepasako, ar vestų LSDP sąrašą Seimo rinkimuose, vadina nenormalia.
„Ta situacija jau seniai nebėra normali ir elementarios pagarbos rinkėjams ženklas būtų galų gale paskelbti vienokį ar kitokį sprendimą, bet tas mėtymasis kol kas vyksta. Aš neatmesčiau, kad jis vyksta todėl, jog vis dar nėra iki galo aišku, kas galėtų tą partiją vesti į rinkimus.
Greičiausiai yra bandoma strateguoti su keliais įmanomais sąrašo pirmais numeriais, ko gero, dabar realiausias variantas būtų Robertas Duchnevičius, bet galutinio sprendimo iki šiol nėra, ir kol jo nėra, ir pati V.Blinkevičiūtė yra įsispraudusi save į tą poziciją, kur akivaizdu, kad ji nė už ką nenori, bet kartu negali griežtai atsisakyti, nes neaišku, ką daryti pačiai partijai“, – dėstė I.Kalpokas.
Kaip aiškino politologas, labai stipriai susimąstyti dėl savo ateities šiandien reikėtų ir Liberalų sąjūdžiui.
„Matosi, kad reitingai reitingais, bet ten, kur jų rėmėjams reikia įdėti daugiau pastangų negu vien tik atsakyti į klausimą „už ką balsuotumėte, jei šiandien vyktų rinkimai“, vykstant rinkimams dar reikia ir ateiti ir įmesti biuletenį į balsadėžę, tai čia staiga iškyla problemos, žmonės tiesiog neturi pakankamai entuziazmo ir motyvacijos.
Tai jiems pavojaus varpai skamba ryškiausiai“, – vertino I.Kalpokas.