Nors šalies įstatymai labai aiškiai apibrėžia, ką gali ir ko negali parlamentarai, šis Konstitucijos pradžiamokslis vis dar neįveikiamas net Seimo vadovybei.

Gegužės mėnesį Seimo valdyba, atsižvelgdama į parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymą, konservatorių Matą Maldeikį paskyrė Šiaurės investicijų banko (ŠIB) Kontrolės komiteto nariu. Šis komitetas atlieka banko finansinių ataskaitų auditą ir kasmet teikia audito ataskaitą Valdytojų tarybai.

Į pareigas, už kurį jokio atlygio politikai teigia negaunantys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys paskirtas iki kadencijos pabaigos. Šiaurės investicijų banke jis pakeitė kitą Seimo narį Algirdą Butkevičių.

Vis dėlto kai kurie teisininkai atkreipė dėmesį, kad toks paskyrimas galimai prieštarauja ne tik Seimo statutui, bet ir šalies Konstitucijai.

[[ge:lrytas:lrytas:32601826]]

Vienas jos straipsnių skelbia, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, yra nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose, taip pat – su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Tautos išrinktieji ne kartą bandė savaip interpretuoti šią Konstitucijos nuostatą, todėl įstatymų leidėjų iniciatyva Konstitucinis teismas yra papildomai išaiškinęs, kas leidžiama Seimo nariams, o kas – griežtai draudžiama.

[[ge:lrytas:lrytas:32602153]][[ge:lrytas:lrytas:32723128]][[ge:lrytas:lrytas:32469860]][[ge:lrytas:lrytas:32476392]]

Šiaurės investicijų banko valdybai priklauso ir daugiau politikų iš Skandinavijos ir Baltijos šalių parlamentų, tačiau konstitucinis Seimo nario veiklos reglamentavimas Lietuvoje yra vienas griežčiausių Europoje.

Konstitucijos sargai jau prieš daug metų išaiškino, kad mūsų šalies įstatymų leidėjai gali užsiimti tik kūrybine veikla, kuri neapima netgi paskaitų skaitymo, – net jei už tai ir nėra mokamas atlygis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje netgi buvo svarstoma, ar pernai jubiliejinį savo koncertą surengęs konservatorius Vytautas Juozapaitis nepažaidė įstatymų. Dėl buvusio operos solisto koncertinės veiklos diskusijų kildavo nuolat.

Be kita ko, teismas yra išaiškinęs, kad pagrindiniame šalies įstatyme įrašyta formuluotė, jog „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“ apima ir bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant

joms, įskaitant ir dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose.

Teismas taip pat išaiškino, kad draudimas galioja nepaisant to, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), ar už ją mokamas atlygis, ar ne, ar šia veikla užsiimama pagrindinio darbo metu, ar laisvalaikiu.

Matė raudoną signalą

Parlamentaras M.Maldeikis pripažino, kad ir jam buvo kilę abejonių, ar būsima jo veikla yra suderinama su Seimo nario pareigomis. Jis tvirtino dėl to konsultavęsis su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto biuro darbuotojais.

„Jie mane patikino, kad tai tradicija, kai parlamentas deleguoja savo narį į banko valdybą. Prieš tai į šias pareigas irgi buvo skiriami Seimo nariai ir niekam dėl to klausimų nekilo“, – lrytas.lt sakė M.Maldeikis.

Politikas pabrėžė, kad į banką jis buvo paskirtas Seimo valdybos sprendimu. M.Maldeikis mano, kad prieš tai valdyba turėjo išsiaiškinti, ar toks jos sprendimas neprieštarauja šalies įstatymams.

[[ge:lrytas:lrytas:32764051]]

„Man pačiam iš karto užsidegė raudonas skambutis dėl galimo interesų konflikto ir kilo klausimų, nes parlamentarai negali skaityti net paskaitų studentams. Bet buvau nuramintas, jog viskas šiuo atveju yra gerai, todėl ir sutikau“, – sakė M.Maldeikis.

Politikas kol kas nedalyvavo nė viename banko valdybos posėdyje ir nėra išsamiai susipažinęs su būsima veikla. Bet M.Maldeikis įsivaizduoja, kad jam teks susipažinti su banko finansuotais projektais, kuriems skiriamos lėšos: „Manau, kad mūsų uždavinys bus sužiūrėti, kokie projektai gauna finansavimą ir įvertinti, ar sprendimai buvo teisiškai ir politiškai teisingi“.

Banke Seimo nariams – ne vieta

Anksčiau Šiaurės investicijų banko Kontrolės komiteto nario pareigas ėjusio A.Butkevičiaus teigimu, jam irgi buvo kilę abejonių, kodėl į jas yra skiriami Seimo nariai.

Anot buvusio premjero, į šias pareigas anksčiau buvo deleguojami Seimo kanceliarijai priklausantys Biudžeto ir finansų komiteto darbuotojai. „Aš per daug į tai nesigilinau, pamaniau, jog pasikeitė tvarka“, – sakė politikas.

A.Butkevičius pasakojo, kad banko posėdžiuose jis dalyvaudavo nuotoliniu būdu, niekada fiziškai Helsinkyje įsikūrusioje finansų institucijos būstinėje nesilankė.

Anot parlamentaro, komiteto nariams tekdavo tvirtinti banko finansuojamus projektus, tačiau esą dėl to jokių rizikų nekildavo, nes visi projektai iš dalies yra finansuojami su valstybės garantijomis.

Vis dėlto A.Butkevičius įsitikinęs, kad į tokias pareigas įstatymų leidėjai neturėtų būti deleguojami. „Ankstesnė tvarka buvo logiškesnė. Dabar iš tiesų, atrodo, kad taikomi dvejopi standartai, kai vienu atveju Seimo nariai deleguojami į banko valdybą, nors jiems draudžiama skaityti paskaitas universitete. Taip irgi perlenkiama lazda“, – dėl taikomų skirtingų standartų stebėjosi buvęs Vyriausybės vadovas.

Abejonių turėjo kilti

Ši situacija gerokai nustebino ir buvusį Konstitucinio teismo pirmininką Egidijų Kūrį. Teisės profesorius pripažino, kad Seimo valdybos sprendimas jam kelia abejonių, bet nesiėmė kategoriškai vertinti, ar įstatymų leidėjai nepadarė pažeidimo.

[[ge:lrytas:lrytas:32764142]]

„Iš pirmo žvilgsnio, tai sunkiai dera su Konstitucinio teismo nutarimu. Bet aš nežinau, kas tai per bankas ir kodėl į jį reikia deleguoti būtent parlamentarus, kodėl jo veikloje negali dalyvauti kas nors iš vykdomosios valdžios ar koks specialistas“, – stebėjosi teisininkas.

E.Kūrio teigimu, nei Seimo valdyba, nei jokia kita institucija neturi išimties nepaisyti Konstitucijos ar kitų šalies įstatymų: „Jeigu preziumuojame, kad buvo padarytas pažeidimas, tai atsakinga ir valdyba, ir į šias pareigas sutikęs kandidatuoti asmuo.

Seimo valdyba turėjo įsitikinti, ar jos sprendimas neprieštarauja įstatymams bei išsklaidytos kylančias abejonės. Neužtenka, kad valdybai galėjo atrodyti, jog pažeidimo nėra. Turėjo būti teisininko išvada, atlikta analizė, tik pas mus vis dar nėra įprasta tą daryti“.

E.Kūris svarstė, kad galbūt tokia situacija, kai į banko priežiūros institucijas yra deleguojami parlamentarai, susiklostė dėl tarptautinių susitarimų.

„Tada reikalas komplikuojasi, nes tai – tarptautinis įsipareigojimas. Kita vertus, kyla klausimas, ar Lietuva galėjo priimti tokį įsipareigojimą.

Bet kokiu atveju Seimo valdyba turėtų paaiškinti, ar tokie paskyrimai atitinka Konstituciją taip, kaip ją yra išaiškinęs Konstitucinis teismas“, – lrytas.lt sakė konstitucinės teisės autoritetas.

Valdyboje ginčų nekilo

V.Čmilytė-Nielsen portalui lrytas.lt sakė, kad jos vadovaujamoje Seimo valdyboje šis klausimas ginčų esą nesukėlė.

„Seimo valdybos projektas buvo parengtas Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu. Būtent šis komitetas analizavo teisinę Šiaurės investicijų banko Kontrolės komiteto narių skyrimo tvarką. Valdyboje šis klausimas ginčų nekėlė“, – nurodė Seimo vadovė, leidusi suprasti, kad jos siūlymas buvo suformuluotas remiantis ankstesniais precedentais.

Tačiau ar tai reiškia, kad toks paskyrimas nesukuria teisinio ginčo su Konstitucija bei Konstitucinio teismo išaiškinimais ir yra suderinamas su Seimo nario mandatu?

Atsakydama į šį klausimą, Seimo pirmininkė nurodė, kad iki šiol taikyta praktika į banką deleguoti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius esą nebuvo kvestionuojama.

„Pažymėtina, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis gali vienareikšmiškai nustatyti tik atitinkamos institucijos, Seime tai – Etikos ir procedūrų komisija.

[[ge:lrytas:lrytas:32764073]]

Priimant Seimo valdybos sprendimą tokios komisijos išvados nebuvo“, – pripažino V.Čmilytė-Nielsen.

Skolina dideles sumas

Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) yra tarptautinė finansų institucija, kurią 1975 metais įsteigė Šiaurės šalys – Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija. 2005 metais prie jų prisijungė ir Lietuva, Latvija bei Estija.

Pagrindinis šio banko tikslas – teikti ilgalaikes paskolas ir garantijas investiciniams projektams, kuriuos įgyvendinant stiprinamas Šiaurės ir Baltijos šalių konkurencingumas ir aplinkos apsauga.

ŠIB finansuoja projektus tiek valstybėse narėse, tiek kitose pasaulio valstybėse. Paskolos teikiamos privačioms ir valstybinėms įmonėms, taip pat vyriausybėms, savivaldybėms ir finansinėms institucijoms.

Paprastai ŠIB suteikia paskolas didesniems (daugiau negu 50 mln. eurų vertės) projektams finansuoti. Mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms ŠIB skolina per finansinius tarpininkus.

Kadangi ŠIB turi aukščiausią AAA kredito reitingą, jis paprastai gali pasiūlyti palankesnes finansavimo sąlygas (mažesnę palūkanų normą, ilgesnį paskolų grąžinimo terminą), negu komerciniai bankai.

Lietuvai priklauso 2 proc. šio banko įstatinio kapitalo. Lietuvoje ŠIB paskolų lėšomis yra finansuojami infrastruktūros plėtros, energijos taupymo, aplinkosaugos projektai.

Pavyzdžiui, ŠIB yra suteikęs paskolas Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos, geležinkelių modernizavimo, elektros perdavimo tinklų atnaujinimo, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybų projektams įgyvendinti.

Be to, 2009 metais ir 2015 metais ŠIB suteikė Lietuvai paskolas (kiekvienos paskolos vertė 100 mln. eurų), skirtas viešųjų pastatų ir gyvenamųjų namų energijos vartojimo efektyvumui gerinti.

Seime – teisininkus šokiravę dvejopi standartai: į sceną lipti draudžia, bet į banką – prašom