Antradienį JAV sostinėje Vašingtone prasideda jubiliejinis, 75-asis NATO viršūnių susitikimas, tačiau lūkesčiai jam – nedideli.

„Naujų istorinių sprendimų nebus, bet tai nereiškia, kad Aljansas nėra kelyje į istorinį pokytį“, – įvertino politologas Linas Kojala.

Kokią žinią iš Vašingtono į Lietuvą parsiveš šalies politikai? Ką šį kartą išgirs Ukraina? Ir kokią reikšmę NATO viršūnių susitikimui turės tai, kad visų akys kryps į JAV prezidentą Joe Bideną?

Šventinis, bet be istorinių sprendimų

[[ge:lrytas:lrytas:32801298]]

Šią savaitę į JAV išvykę šalies prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Vašingtone ketina kelti rotacinio oro gynybos modelio vietos NATO planuose, 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo „grindų“ bei Ukrainos narystės NATO klausimus.

Is nors Vašingtone antradienį prasidedantis bei tris dienas truksiantis NATO viršūnių susitikimas – jubiliejinis, jokių istorinių sprendimų Aljanso šalių lyderiai šventinei progai pažymėti neplanuoja.

[[ge:lrytas:lrytas:32382546]][[ge:lrytas:lrytas:32806850]][[ge:lrytas:lrytas:32809404]][[ge:lrytas:lrytas:32714227]]

Visgi, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius L.Kojala įsitikinęs, kad vien tai, jog NATO švenčia 75-ąsias gyvavimo metines, jau yra svarbu.

„Vidutiniškai skaičiuojama, kad tokie kolektyvinės gynybos aljansai funkcionuoja tik apie 17 metų. Tad šis – gerokai pranoko“, – kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt pastebėjo politologas.

L.Kojalos vertinimu, nemažai praktinių sprendimų jau buvo priimta ankstesniuose NATO viršūnių susitikimuose Madride ir Vilniuje.

„Jie brėžė tam tikras strateginių pokyčių gaires, kurias Aljansas turi įgyvendinti tam, kad pasiruoštų esamai saugumo situacijai. Tie pokyčiai nėra įgyvendinami vien lyderių susitikime pasirašius dokumentus – juos reikia realizuoti praktiškai.

Būtent dabar yra pereita į tą realizavimo fazę, kuri reikalauja papildomų išteklių – todėl matysime išaugusias gynybos išlaidas, o ir papildomų pajėgumų, tad kiekviena šalis bando juos generuoti. Tai ir regioninių gynybos planų įgyvendinimas praktikoje“, – kalbėjo politologas.

„Naujų istorinių sprendimų nebus, bet tai nereiškia, kad Aljansas nėra kelyje į istorinį pokytį, kuris reikalingas tam, kad būtų atlieptos šios dienos saugumo realijos“, – pridūrė jis.

Ko tikisi Lietuva?

Istorinių sprendimų šio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuva neišgirs, tačiau tam tikrų sprendimų įtvirtinimas, anot politologo, šaliai taip pat bus svarbus. Pavyzdžiui – dėl regioninių gynybos planų ir tam tikrų pajėgumų dislokavimo.

„Gynybos planai pirmiausiai buvo susieti su NATO rytinio sparno stiprinimu, naujais pajėgumais, kurie per visą mūsų narystę niekada nebuvo čia dislokuoti. Visa tai vyksta, visa tai yra procese.

Tai nereiškia, kad reikia naujų istorinių sprendimų – reikia realizuoti tai, kas jau yra nuspręsta, įskaitant ir Vokietijos brigados pilnavertį dislokavimą“, – kalbėjo L.Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:27689060]]

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė taip pat akcentavo regioninius gynybos planus, papildomą šalių finansavimą gynybai.

„Vienas iš svarbiausių dalykų – kad regioniniai gynybos planai būtų užpildyti kariniais pajėgumais ir kad jie galėtų kokybiškai funkcionuoti.

Antras dalykas, kai kalbame apie Aljanso finansus, tikrai norime, kad būtų ne 2 proc. BVP, o 2,5 proc. BVP – akivaizdu, kad finansavimas gynybai turės augti Aljanso lygmeniu.

Ypač turint omenyje tikimybę ar riziką, kad ponas D.Trumpas gali vėl tapti JAV prezidentu, o jo požiūris į nacionalinį finansavimą gynybai yra labai aiškus ir nedviprasmiškas“, – portalui lrytas.lt įvardijo D.Šakalienė.

Anot politikės, Lietuvai taip pat svarbu tai, kad vis ryškiau pradedamas realizuoti globalus geopolitinis kontekstas – tai yra Indijos, Ramiojo vandenyno valstybių dalyvavimas, kuris buvo pradėtas Vilniaus NATO viršūnių susitikimo metu.

„Bendras Kinijos ir Rusijos grėsmės matymas mums svarbu. JAV mato Kiniją kaip pagrindinę, ilgalaikę grėsmę, todėl bendras šių grėsmių matymas ir koordinuotas veikimas mums yra ypatingai svarbus – nes Rusija gana efektyviai naudojasi galimybių langais, tad prasidėjus tam tikriems konfliktams Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, mums bendrai, kaip Aljansui, reikia būti pasiruošus, kad užkardytume galimybę jiems judėti į NATO teritoriją – ten, kur mums yra aktualu“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Kokią žinią išgirs Ukraina?

Didelė dalis susitikimo ir šiemet turėtų suktis aplink karo niokojamos Ukrainos klausimus.

Pernai Vilniuje Ukraina išgirdo, kad kvietimas jungtis prie NATO bus tada, kai „sąjungininkės sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“.

Ką šiemet galėtų išgirsti Ukraina ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis?

„Pirmoji žinia bus panaši, kurią girdėjome ir Vilniuje – kad Ukrainos narystė NATO yra negrįžtamas procesas. Taip, jis neturi konkretaus kalendoriaus, kada tai būtų realizuota, taip, jis nevyksta šią akimirką, bet iki to yra artėjama, ir tas kelias iš esmės turi tik vieną kryptį. Tokia bus viena žinia“, – įvardijo L.Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:27685821]]

O greta šios žinios, anot politologo, bus praktinių elementų, kurie prisidės prie šio kelio realizavimo.

Vienas iš tokių žingsnių – nauja vadavietė Vokietijoje, kuri koordinuos paramos siuntimą į Ukrainą ir karių rengimą. Taip pat ketinama įsteigti specialaus Aljanso pasiuntinio Kyjive pareigybę, o tai esą galėtų sustiprinti NATO ir Ukrainos tarpusavio dialogą.

„Tokie elementai rodo, kad apskritai paramos koordinavimas pereina į NATO – tai bus šios organizacijos funkcija. Nebe JAV lyderystė bus esminė, bet visas NATO. Ir tam tikri techniniai elementai, kurie patvirtina tą politinę žinią, kad Ukrainos narystė yra nagrįžtamas procesas“, – įvertino L.Kojala.

Nauja formuluotė, ta pati esmė

Tuo metu D.Šakalienė įsitikinusi, kad geriausios žinios Ukrainai jau buvo ištransliuotos pernai, Vilniaus NATO viršūnių susitikimo metu.

„Tikėtis tiesioginio pakvietimo, visi suprantame, galimybių nėra. Kalbama apie tam tikras formuluotes apie „kelio“ ar „tilto nutiesimą“, kad Ukrainos atėjimas (į NATO – aut.past.) būtų kuo aiškesnis – turbūt tai yra vienintelis lūkestis, kurį galime turėti.

Mums visiems, vertinant iš pragmatinės pusės, turėtų atrodyti pakankamai normali lygtis, kad Amerikai reikalinga Europa, o Europai reikalinga Ukraina. Nes Ukrainos neįtraukimas į mūsų gynybinius ir ekonominius blokus reikštų labai pažeidžiamos vietos turėjimą mūsų gynyboje ir planavime.

[[ge:lrytas:lrytas:32830668]]

Kadangi Europai Ukraina yra reikalinga, turėsime vilčių, kad ir su JAV dėl Ukrainos vis vien bus galima geriau susišnekėti – ne tik finansinės paramos lygmenyje, kur toliau tęsiami tikrai didelės apimties Ukrainos paramos paketai, bet ir dėl rusiško naratyvo įveikimo, kad Ukrainos atėjimas į Aljansą gali kaip nors eskaluoti situaciją, sukeliant grėsmę“, – vylėsi Seimo narė.

Klausimai dėl Joe Bideno

Tiesa, visą Vašingtono NATO viršūnių susitikimą ir bet kokius sprendimus turėtų užgožti visame pasaulyje aptarinėjamas JAV prezidentas Joe Bidenas ir klausimų sukėlusios jo galimybės siekti perrinkimo.

„NATO viršūnių susitikimas JAV nublanks dėl klausimo, susijusio su Joe Bideno politine ateitimi. Matomai dominuos tai, o ne kažkokie konkretūs sprendimai, kurie bus priimami ar svarstomi“, – spėjo L.Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:32830669]]

Politologo manymu, J.Bidenas spaudos konferencijoje, kurią ketina surengti NATO viršūnių susitikimo metu, sulauks daugiau klausimų apie savo paties politinę ateitį, o ne apie patį NATO.

Tačiau J.Bidenas, ypač artėjant rinkimams, vis tiek bandys akcentuoti NATO, ir jo paties administracijos, pasiekimus.

„Ką J.Bidenas turbūt bandys akcentuoti, kalbant apie NATO, kad kur kas daugiau valstybių pasiekė 2 proc. BVP ribą. Pernai tokių buvo 10, o dabar – bent 23, ir tas skaičius leidžia prezidentui teigti, kad jo pastangos efektyviau dalintis našta Aljanso viduje duoda rezultatą, o tai reiškia, kad kiekvieno amerikiečio indėlis nebeturi būti toks vienareikšmiškas, koks buvo anksčiau“, – kalbėjo L.Kojala.

Jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas prasideda: ko tikėtis Lietuvai ir Ukrainai?