Žmonės, kurie turėtų padėti kitiems susitvarkyti su emocijomis, šįkart nesutvardė savųjų – diplomuotų psichologų susibūrime nuo žodžių buvo pereita prie fizinių veiksmų.

Psichologas Arūnas Kuras, dešimt metų vadovavęs Vyrų krizių ir informacijos centrui, teigė, kad per psichologų susitikimą esą patyrė smurtą iš savo buvusios bendrakursės Lilijos Henrikos Vasiliauskės, ilgametės Vilniaus moterų namų direktorės.

Nors fizinio smurto požymių nebuvo matyti, A.Kuras norėjo kuo plačiau paviešinti šį įvykį, nes mano, kad Lietuvoje judėjimui prieš smurtą artimoje aplinkoje vadovauja žmonės, kurie patys nėra išsprendę problemų dėl savųjų patirtų traumų.

Norėjo kviesti policiją

Anot A.Kuro, moteris, garsėjanti savo griežtomis pažiūromis į smurtą artimoje aplinkoje bei smurtautojus, puolė daužyti jį kumščiais.

[[ge:lrytas:lrytas:32507731]]

Vyras suspėjo užsidengti galvą, tačiau ant jo rankos liko kruvinas įbrėžimas.

Vis dėlto psichologų diplomas, atrodo, buvo naudingas, nes susitikti su buvusiais bendrakursiais susirinkę žmonės po neilgai trukusio incidento neišsiskirstė ir toliau sėdėjo prie vieno stalo.

[[ge:lrytas:lrytas:30282873]][[ge:lrytas:lrytas:23189426]][[ge:lrytas:lrytas:27897661]][[ge:lrytas:lrytas:27898183]]

Tiesa, nukentėjęs vyras tikino norėjęs kviesti policiją, tačiau kaimo turizmo sodybos, kurioje buvo susirinkę psichologai, šeimininkas aiškiai davė suprasti, kad tam nepritartų.

Grįžęs į Vilnių A.Kuras iš karto kreipėsi į Vyrų krizių centrą ir į „Lietuvos ryto“ redakciją (šio straipsnio bendraautorė pažįsta A.Kurą nuo studijų Vilniaus universitete laikų) tikindamas, kad žmogus, kurie nemoka susitvarkyti su savo emocijomis, negali mokyti kitų, kaip tai daryti.

Maža to, psichologas tikino, kad visas Lietuvos judėjimas prieš smurtą artimoje aplinkoje esą yra įkvėptas ir organizuojamas žmonių, kurie neva keršija už savo patirtas skriaudas.

Tuo metu L.H.Vasiliauskė „Lietuvos rytui“ pareiškė, kad jokių šio įvykio komentarų nebus.

Kolegos nepagyrė abiejų

Galbūt šis psichologas buvo pats kaltas – taip įžeidė kolegę, kad ji nebegalėjo susitvardyti?

Juo labiau kad smulkaus kūno sudėjimo psichologė atrodo priklausanti kitai svorio kategorijai, lygiavertę kovą sunku būtų įsivaizduoti. A.Kuras tikino, kad visai nesvarbu, ar įžeidė jis L.H.Vasiliauskę, ar neįžeidė, bet muštis esą negalima.

„Lietuvos ryto“ kalbinti psichologai, tapę šio incidento liudininkais, tvirtino, kad smurtas pasireiškė iš abiejų pusių: iš pradžių buvęs psichologinis, po to – fizinis.

Vieni puolė raminti konflikto dalyvių, kiti buvo ištikti šoko.

Tai, kad kolegos galvą rankomis daužė asmenybė, kuri kone tris dešimtmečius viešai smerkia smurtą artimoje aplinkoje, visus labai nustebino.

Susikirto dėl požiūrio

– Kodėl dėl patirtų fizinių bei psichologinių traumų (jei tokių buvo) nesikreipėte į policiją? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Kuro.

– Lietuviai yra tauta, kuri visada linkusi palaikyti nukentėjusįjį. Jei aš dabar kreipčiausi į policiją arba teismą, L.H.Vasiliauskė iš smurtautojos taptų auka ir visi pultų smerkti mane.

– Gal praėjus kuriam laikui jau pasikeitė požiūris į šį įvykį?

– Mano požiūris sušvelnėjo. Nesijaučiu nukentėjęs, jaučiuosi gerai, nes supratau, kad žmogus, kuris kovoja prieš vyrų smurtą prieš moteris ir visiškai nekovoja su moterų smurtu prieš vyrus, pasielgė labai smurtiškai.

– Papasakokite, kaip viskas buvo.

– Mūsų kursas baigė Vilniaus universitetą 1977 metais, šiuo metu susitinkame kiekvienais metais toje pačioje vietoje – Maišiakulėje, Molėtų rajone, prie Alantos. Šį kartą susirinko 12 psichologų.

– Kaip kilo konfliktas?

– Konfliktas su L.H.Vasiliauske tęsiasi jau dvidešimt metų. Jis pasireiškia tuo, kad bet kokia proga ji mane bando paniekinti.

Anksčiau maniau, kad taip yra dėl to, kad aš dešimt metų dirbau Vyrų krizių centre.

Ji visada sakydavo, esą A.Kuras moko vyrus, kaip mušti žmonas. O dabar, nors aš ten nebedirbu, konfliktas tęsiasi toliau.

Bet kokia proga ji ieško, kaip man įgelti, kaip mane paniekinti: kad aš kažko nemoku, kažko nesuprantu, kad esu menkavertis.

Bet koks mano pasisakymas yra sukritikuojamas, kad aš neva visai nieko nesuprantu ir nieko nemoku.

– Dėl ko kilo konfliktas šį kartą?

– Po kelių jos įžeidžiančių ir menkinančių pastabų galų gale pasakiau: „Dabar suprantu, kodėl...“ (šis teiginys liečia privatų žmogaus gyvenimą ir žinomas tik iš A.Kuro pasakojimo. – D.G.)

Tuomet ji puolė mane daužyti kumščiais. Mušė abiem rankomis. Aš stengiausi nereaguoti, bet užsidengiau veidą rankomis.

Jei būčiau to nepadaręs, įbrėžimas, likęs ant rankos, dabar būtų ant veido. Greičiausiai odą perpjovė jos žiedas.

– Jūsų žodžiai, ko gero, buvo didelis įžeidimas...

– Aš tik bandžiau apsiginti nuo psichologinio smurto.

– Ką darėte po to?

– Po to ji atsisėdo, apsiverkė. Aš irgi sėdėjau. Ji paprašė sėdinčiųjų prie stalo pasislinkti, kad jai netektų sėdėti šalia manęs.

– Bet jei konfliktas pasibaigė tą pačią dieną, kam apie tai dabar kalbėti?

– Noriu, kad kolegos žinotų, jog tarp psichologų yra profesionalų, turinčių neišspręstų problemų, kurios trukdo adekvačiai reaguoti į profesines situacijas.

Jie savo profesiniame darbe vadovaujasi asmeniniu patyrimu (teigiamu arba neigiamu), kuris tampa svarbesnis už profesinį.

Tuomet jie situaciją mato labai siaurai ir negali suteikti profesionalios pagalbos.

– Tai čia buvo tokios kultuvės dėl požiūrio į metodus, kaip kovoti su smurtu artimoje aplinkoje?

– Taip! Kai aš vadovavau Vyrų krizių ir informacijos centrui, ji skleidė informaciją, kad mano darbo efektyvumas – 2 procentai. Visada atlikdavau apklausas ir, mano tyrimų duomenimis, efektyvumas buvo 70 procentų.

– Kodėl taip svarbu mokyti vyrus suvaldyti smurtinį elgesį?

– Aš klausiu vyro: kodėl tu mušei savo žmoną? Jis atsako: aš niekaip kitaip negalėjau jos nutildyti. Tos psichologinės įtampos, kuri yra konflikto metu, jis negalėjo išlaikyti. Tačiau konflikte dalyvauja dvi pusės.

Vyrų smurtas labiau matomas ir lengviau įrodomas todėl, kad tai – fizinis smurtas.

Mokslininkai, tyrinėję baigiamųjų klasių mokinius, nustatė, kad Lietuvos berniukai yra mažiau gabūs psichologiniam smurtui negu mergaitės ir jie dažniau naudoja fizinį smurtą, nes labiau tam pasirengę.

O mergaitės dažniau naudoja psichologinį smurtą, kuriam yra gabesnės.

– Kodėl vyrai nemėgsta feminisčių?

– Patikslinsiu: kai kurie vyrai nemėgsta kai kurių feminisčių todėl, kad feministės linkusios žeminti ir niekinti vyrus ir kartais jų teiginiai ar požiūriai neadekvatūs situacijai.

Kartą dalyvavau televizijos laidoje, kur viena garsi feministė aiškino, kad smurtaujantiems artimoje aplinkoje vyrams ir moterims turėtų būti taikomi skirtingi įstatymai. Esą vyrai muša moteris todėl, kad jie yra vyrai, o moterys iš viso nesmurtauja.

Aš nesakau, kad moterų nereikia ginti, bet sakau, kad konflikte dalyvauja dvi pusės ir jos vienodai atsakingos už konflikto eigą.

Tokie atvejai, kai vyras pareina namo ir puola mušti savo žmonos visai už nieką, yra susiję su psichikos sutrikimais ar narkotikų vartojimu.

– Ką manote apie lyčių nelygybę?

– Manau, kad lyčių nelygybės liekanų mūsų visuomenėje yra. Ir manyčiau, kad Lietuvoje ta nelygybė didesnė nei Vakarų šalyse. Bet gyvenimas vystosi ir pereinama prie lyčių lygybės.

Moterys ilgus amžius buvo labiau skriaudžiamos, galbūt dabar jos nori atsirevanšuoti už tai, ir dabar lyčių nelygybė apsiverčia – moterys tampa lygesnės nei vyrai.

Nuosekli feministė

Lilija Henrika Vasiliauskė (tuomet – Lilija Vasiliauskienė) dalyvavo 2008 metų Seimo rinkimuose, ji buvo iškelta „Fronto“ partijos.

Kandidato anketoje ji prisistatė kaip Vilniaus moterų namų prezidentė nuo organizacijos įkūrimo 1993 m., taip pat Lietuvos ir tarptautinio judėjimo aktyvistė nuo 1990 m., kaip pirmojo šalyje Krizių centro smurtą ir prievartą patiriančioms moterims steigėja (1996 m.), kaip nuosekli feministė.

Vilniaus moterų namai – nevyriausybinė organizacija, teikianti specializuotą kompleksinę pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje.

Internetinėje svetainėje pranešama, kad šių namų misija – ginti ir įtvirtinti moterų teises kaip visuotinas ir nedalomas žmogaus teises, vykdyti advokaciją vietiniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu, reikalauti politinių sprendimų įveikiant visas su lytimi susijusias smurto formas, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims.

Psichologų susibūrime – muštynės: specialistas kaltina žinomą feministę, prakalbo liudininkai