Jaunoji karta šiandien jau nebeatsiejama nuo interneto ir socialinių tinklų, tad ir politika bei kiti svarbūs valstybės klausimai neretai persikelia būtent į šią erdvę.

Pastaruosius kelerius metus internautai ypatingai pamėgę vieną žanrą – vadinamuosius memus – nuotraukas ir paveikslėlius, kuriuose vaizduojami ir mūsų šalies politikai, pritaikant jiems gyvenimiškas, kasdienes situacijas.

Interneto tinklaraštininkas ir nuomonės formuotojas Paulius Mikolaitis, slapyvardžiu Paul de Miko, įsitikinęs, kad interneto memai kai kuriems politikams gali atnešti šlovę, o kai kuriuos paversti net patyčių objektu.

P.Mikolaitis taip pat teigė, kad ateityje tinkamai komunikuoti ir kokybiškai atkreipti į save dėmesį viešojoje erdvėje privalės sugebėti kiekvienas politikas – priešingu atveju palaikytojų rato jis nesuburs.

[[ge:lrytas:lrytas:32922925]]

Įvardijo „memų lyderį“

Kalbėdamas apie interneto memus Paul de Miko pastebėjo, kad juos iš esmės galime vadinti šių laikų karikatūromis, kurias anksčiau matydavome nebent laikraščiuose.

„Iš esmės jos užpildydavo tą terpę. Jeigu seniau tam, kad kažką susižinotum, turėdavai pirkti „Lietuvos ryto“ ar „Respublikos“ laikraštį, o ne atsidaryti tinklalapį, tuose laikraščiuose būdavo pripaišyta visokių juokingų dalykų. (...)

Tai man atrodo, šitie dalykai persipina ir gal tai net nėra labai naujas dalykas. Naujas jis yra tuo, kad yra tiesiog kiti sklaidos kanalai“, – aiškino tinklaraštininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:33099079]][[ge:lrytas:lrytas:33121281]]

Paklaustas, koks politikas, jo manymu, yra „patraukliausias memams“, P.Mikolaitis nesuabejodamas išskyrė prezidentą Gitaną Nausėdą.

„Pats populiariausias, 9 iš 10 politinių vadinamųjų memų vis tiek būna su kažkokiomis G.Nausėdos mimikomis, reakcijomis ar kažkokiomis situacijomis.

Man buvo tiesiog juokinga, kai vyko prezidento rinkimai – mano kandidatė šiuo atveju buvo labai aiški – ir aš gavau dvi žinutes, du žmonės man parašė, tai buvo labai jauni žmonės ir buvo pirmi metai, kai jie gali balsuoti, ir jų argumentacija buvo „taigi perrinkime Nausėdą, žiauriai geri memai su juo.

Ir aš sakau: na, aš gerbiu jūsų nuomonę ir būtent tokį kriterijų Lietuvos Respublikos prezidentui, mano jis šiek tiek kitoks, bet jūs – kaip norit. Bet bent toks langas jau yra gerai“, – kalbėjo pašnekovas.

G.Nausėda, pasak Paul de Miko, memų erdvėje neturi sau jokių konkurentų ir geba atsirasti tiek teigiamuose, tiek ir neigiamuose kontekstuose.

[[ge:lrytas:lrytas:33145800]]

„Jam labai organiškai pavyko tą terpę stipriai užimti – to nepaneigsi“, – sakė interneto tinklaraštininkas.

P.Mikolaičio teigimu, iš esmės būti patraukliu memams politikui yra naudinga, tačiau yra ir įvairių išimčių.

„Iš kitos pusės, Petras Gražulis, jeigu ir patenka į memus, tai kaip „juoko užpakalis“. Tai tada aš nežinau. Petras turbūt yra laimingas, kad gauna bet kokią sklaidą ir bet kokias duris į bet kokią auditoriją, ypač, jeigu tai yra jauna, kažkokia skaitmeninė terpė“, – svarstė Paul de Miko.

Kodėl vieniems pavyksta, o kitiems – ne?

Tiesa, pats P.Gražulis pastaruoju metu dalijasi daugybe vaizdo įrašų, kuriuose figūruoja ir pats.

„Jis turėtų turėti kažkokį bendrą medijų raštingumą. Nors, aišku, po Ursulos von der Leyen perrinkimo pamatėme, kad ne, nelabai, bet manau, jis tiesiog turi kažkokią komandą, štabą, ir kažkas jam pasakė: žiūrėkite, čia yra tokia terpė, kurios niekas neima ir niekas nieko nedaro apart turbūt Laisvės partijos, tai galime daryti“, ir kažkas apsiėmė daryti.

Tai čia yra protinga ir pagirtina“, – vertino Paul de Miko.

O kodėl pasiekti aukštumų kuriant memus nepavyko Laisvės partijai, kurių socialiniai tinklai mirgėjo nuo nuotaikingų įrašų? Pasak P.Mikolaičio, čia ir matome esminį skirtumą.

„Manau, kad jie (Laisvės partija, – aut.past.) tą dalyką bandė forsuoti arba per jėgą kažkaip išstumti į eterį, ir tai jiems organiškai absoliučiai nesigavo.

Kaip juokavau po šios visos prezidentinės kampanijos, Andriui Mazuroniui pavyko per dvi ar tris savaites padaryti tai, ko Laisvės partijai nepavyko per visą savo egzistavimą – tiesiog tapti tuo tokiu relatable (angl. susitapatinantis su dauguma) biču, kurį tiesiog myli internetas ir jis yra labai ryški interneto kultūros dalis.

[[ge:lrytas:lrytas:33145792]]

Pavyzdžiui, A.Mazuroniui pavyko tai padaryti debatuose būnant su haikinimo batais ir su džinsais, nuolat kalbant apie alų ir degtinę. Ir va, žiūrėkite – tėvukas, viskas, juokinga – memų lavina buvo pasipylusi ir jis labai pradėjo patikti jaunimui“, – pavyzdį pateikė interneto tinklaraštininkas.

Pasak jo, kadangi Laisvės partija kurdama pramoginį turinį socialiniuose tinkluose lyg nenatūraliai bandė pritraukti jaunimą, įvyko savotiška atmetimo reakcija.

„Įvyko klasikinis internautų atmetimas. Jūs čia mums bandote kišti kažkokį turinį ir mes jo atsisakome“, – paaiškino Paul de Miko.

Pašnekovo manymu, akivaizdu, kad šiandien nišų pasiekti jaunąją rinkėjų auditoriją, kuri politika dažnai domisi tik paviršutiniškai, tikrai yra – kartais reikia tik strategijos.

„Pavyzdžiui, kaip A.Mazuronis su savo tėvuko džinsais ir alumi“, – sakė P.Mikolaitis.

Jauniems žmonėms, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia internete, pasak jo, ateityje bus paprasčiau rinktis savo kandidatus ne pagal turinį, o pagal tai, kaip jie save pozicionuoja viešojoje erdvėje.

„Tu gali turėti patį geriausią įstatymų paketą, sugalvoti geriausią sistemą ir turėti pačią kiečiausią komandą, bet jei tu pats iš savęs mikčioji, negali šnekėti, esi prastas viešas kalbėtojas, negali savęs pristatyti, ypač jeigu mes kalbame apie politiką, viešas savęs pristatymas yra labai didelė dalis to paketo, už kurį bus balsuojama“, – įsitikinęs tinklaraštininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:33145791]]

Todėl, pasak Paul de Miko, įgūdžiai gerai komunikuoti socialiniuose tinkluose ir kitur bus absoliučiai būtini, einant į priekį visiems viešiems asmenims.

„Niekada negalėdavau žiūrėti spaudos konferencijų pandemijos metu, kai kalbėjo mūsų sveikatos apsaugos ministras. Manau, kad A.Dulkys visiškai nemoka viešai šnekėti.

Nepaisant to, kad jis gal sakydavo gerus dalykus ar dalykus, su kuriais sutinku, bet jo kalbos būdavo, mano subjektyvia nuomone, tragiškos.

Tai dėl to paskui ir pasipildavo (komentarai), kad ką jis čia mikčioja ir šneka nesąmones. Niekas į turinį nebežiūri, nes visi tik mato, kaip jis nedrąsiai po kauke pasakoja kažkokius dalykus. Tai šnekėti į kameras dabar jau yra neatsiejama dalis“, – tvirtino P.Mikolaitis.

O štai skandalingai pagarsėjęs Remigijus Žemaitaitis, anot jo, viešojo kalbėjimo įrankį įvaldęs ypač gerai.

„Nepaisant to, kad su jo turiniu aš absoliučiai nesutinku, jis labai gerai naudoja viešojo kalbėjimo įrankį.

Jei atsistos žmogus su 10 tūkstančių faktų, bet jis nemokės jų nei pateikti, nei paakcentuoti tinkamų dalykų, jį suvalgys R.Žemaitaitis, šnekėdamas net ir totalias nesąmones“, – sakė Paul de Miko.

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]][[ge:lrytas:lrytas:33150190]]

Įvardijo, kuris politikas yra „patraukliausias memams“ ir kodėl A. Mazuronis nušluostė nosį Laisvės partijai