Nors apie tokį norą pats viešai niekada ir neprisipažino, konservatorių partijos nariai ganėtinai vieningai kalbėjo tik apie vieną – G.Landsbergio kandidatūrą.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai svarsto, kad ir nemaža dalis G.Landsbergio, kaip užsienio reikalų ministro, darbo buvo savotiškas politiko pasiruošimas ar net reklama prieš šuolį į šį postą.
O dabar, prezidento atskirtas nuo geidžiamos kėdės Briuselyje, konservatorių lyderis turės iš naujo dėliotis planus ir prioritetus: partijos pirmininko vairą jau netrukus turės užleisti kitam politikui, o perspektyva būti eiliniu opozicijos Seimo nariu taip pat nėra labai viliojanti.
Politologai įsitikinę, kad garsi pavardė leido jaunam politikui pasiekti daug daugiau nei kitiems tokio amžiaus politikams, tad dabar G.Landsbergis, galbūt pirmą kartą, susidūrė su politine tikrove.
Tačiau ir politinė tikrovė, politologų vertinimu, nesišviečia labai ryški. Patys konservatoriai neoficialiai, prie kavos puodelio, užsimena apie savo abejones dėl tolesnio G.Landsbergio darbo nacionalinėje politikoje. Tad ką matysime toliau?

