Tamsią veiklą slėpęs Šarūnas Stepukonis ilgai nebuvo pričiuptas, nors tarnybas dar 2022 metais buvo pasiekusi informacija apie jo įtartiną finansinę veikla. Gal jis turėjo įtakingų užtarėjų?

Liguistai mėgo lošimus

Privačios mokyklos Kalnėnuose projektą kuravusiam Š.Stepukoniui mokslo mecenato įvaizdis nepadėjo. Jis įklimpo giliai.

Šių metų pradžioje išaiškėjo, kad iš „BaltCap“ pradingo dešimtys milijonų eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:30639486]]

Fondo vadovo Simono Gustainio teigimu, buvęs jų darbuotojas iš viso pasisavino 40,4 milijono eurų.

Šaltiniai teisėsaugoje „Lietuvos rytui“ atskleidė, kad Š.Stepukonis lėšas iš fondo grobstė ne vienus ir ne dvejus metus, o lošti galėjo apie penkerius.

Pirmąją tyrimo dalį „Įsukti milijoninį verslą Landsbergiams padėjo ir apsukrus lošėjas Š. Stepukonis“ skaitykite čia.

Azartinius lošimus jis mėgo kone liguistai. Lietuvoje ir Estijoje registruotoms lošimo bendrovėms veikėjas pervedinėjo milijonus eurų, kuriuos vogė iš antrinių „BaltCap“ įmonių kurpdamas painias schemas ir klastodamas dokumentus.

Estijos finansų inspekcijos duomenimis, pinigai iš „BaltCap“ galėjo pradėti dingti nuo 2018 metų.

Bandė pričiupti anksčiau

„Lietuvos ryto“ šaltiniai teisėsaugoje atskleidė, kad duomenų apie dideles per Š.Stepukonio sąskaitą judančias lėšas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra turėjo 2022 metais.

[[ge:lrytas:lrytas:33503353]][[ge:lrytas:lrytas:33642412]][[ge:lrytas:lrytas:34265030]][[ge:lrytas:lrytas:34291401]]

Š.Stepukonis buvo tik samdomas „BaltCap“ darbuotojas, kuris gaudavo nuolatinį atlyginimą, tačiau mėgo prabangiai gyventi.

Tarnybos turėjo duomenų, kad į Š.Stepukonio sąskaitą 2022-ųjų balandį iš Lenkijos bendrovės buvo pervesta 3,9 milijono eurų. Dar buvo pastebėta, kad jis mėgo brangias keliones, užsisakydavo prabangius viešbučius, lošė iš didelių sumų.

Teisėsauga jau 2022 metais turėjo išsamią jo finansinę istoriją, kuri kėlė įtarimų. Bet netikėtai tyrimas buvo nutrauktas neva neradus nusikaltimo sutarties.

Š.Stepukonis atnešė dokumentus, kad jo sąskaitoje atsiradę beveik keturi milijonai eurų yra už parduotas akcijas, ir to užteko.

„Žinant, kiek daug informacijos apie tą veikėją jau tada turėjo tarnybos, man sunku suprasti, kodėl jis nebuvo pričiuptas anksčiau“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo šaltinis iš teisėsaugos.

Bendrovės „Paysera LT“ vadovai taip pat patvirtino, kad 2022 metais Š.Stepukonio sąskaitoje atsidūrę 3,9 milijono eurų sukėlė įtarimų, tad, kaip ir numato teisės aktai, apie įtartiną operaciją buvo pranešta atsakingoms institucijoms.

Milijonai buvo sulaikyti iki tol, kol bus gautas atsakymas iš FNTT. Š.Stepukonis tuo buvo labai nepatenkintas, reagavo emocingai.

„Kai šaukiama, grasinama ar panašiai reaguojama, tada mums įsijungia raudonas signalas. Mes jau tada įtarėme, kad kažkas negerai, nes tai rodė ne tik jo bendravimo maniera, bet ir daugiau požymių, į kuriuos privalėjome reaguoti.

Mes atsakingoms institucijoms jau anksčiau buvome pateikę nemažai informacijos, nes to reikalauja teisės aktai“, – paaiškino „Paysera LT“ vadovai.

Kalba įtaigiai ir emocingai

„Lietuvos ryto“ kalbinti šaltiniai svarstė, kaip Š.Stepukonis sugebėjo iš „BaltCap“ pasisavinti dešimtis milijonų eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:33511232]]

„Kai pabėga 40 milijonų, sunku patikėti, kad prie to prisidėjo vienas žmogus. Fonde turėjo būti vidinė kontrolė, atliekami auditai. Kas nors turėjo matyti ir sugebėti nustatyti vagystes. Kodėl akcininkai juo taip pasitikėjo, negi juos užbūrė gražus įvaizdis?“ – stebėjosi buvęs vienas FNTT vadovų, išnarpliojęs ne vieną finansinę aferą.

Pašnekovo teigimu, sukčiai moka kalbėti įtaigiai, emocingai, sukurti rimto žmogaus įvaizdį.

„Jeigu pareigūnai jau anksčiau turėjo nemažai informacijos, tada jie turėjo aiškintis pinigų kilmę. O dabar bus sudėtinga atsekti, kur pinigai nukeliavo. Jei jie nukeliavo į užsienį ir kur nors nusėdo, tada tyrimas užtruks ilgai, vargu ar pavyks atlyginti visą padarytą žalą“, – svarstė buvęs vienas FNTT vadovų.

Jis neatmetė, kad Š.Stepukonis galėjo turėti įtakingų užtarėjų: „Gal tai ir lėmė, kad ankstesnis tyrimas buvo nutrauktas?“

Schemos atrodė kaip kosmosas

„Lietuvos ryto“ tyrimo metu gauti duomenys rodo, kad kurti neaiškias schemas Š.Stepukonis galėjo dar prieš tapdamas „BaltCap“ darbuotoju.

Praeityje jis vadovavo įmonei „Corpfin“, iš kurios buvo paėmęs 157 tūkstančių eurų paskolą ir 55 tūkstančių eurų avansą.

Kai įmonei 2014 metais buvo iškelta bankroto byla, Š.Stepukonis pateikė dokumentus, kad yra skolingas tik 600 eurų.

Tačiau banko sąskaitų išrašai ir buhalterijos duomenys parodė kur kas didesnę skolą.

Bankroto administratorius kreipėsi į teismą – paprašė iš Š.Stepukonio priteisti apie 212 tūkst. eurų. Vilniaus apygardos teismas ieškinį tenkino. Š.Stepukonis sprendimą apskundė, bet Lietuvos apeliacinis teismas jo skundą atmetė.

„Bandydama suprasti, kaip veikia jo įmonės ir juda pinigų srautai, aš popieriuje braižydavau schemas. Jos buvo sudėtingos, buvo sudaroma daug sutarčių tarp įmonių. Visko būdavo tiek pridaryta, kad man tai atrodė kaip kosmosas“, – „Lietuvos rytui“ prabilo viena buhalterių, kuriai yra tekę tvarkyti Š.Stepukonio įmonių finansinius dokumentus.

[[ge:lrytas:lrytas:33605002]]

Buhalterė su Š.Stepukoniu bendraudavo tai telefonu, tai akis į akį: „Jis bendravo lyg ir paprastai, bet dėjosi nepaprastu.“

Po interviu su „BaltCap“ – ministro žmonos reakcija

– Kada buvusi „Krajamos“ savininkė kreipėsi į „BaltCap“ su prašymu investuoti į mokyklą Kalnėnuose? O gal kuris nors fondo atstovas jai tai pasiūlė? – paklausiau „BaltCap“ vadovo S.Gustainio.

– „BaltCap“ visada domino investicijos į švietimo sektorių – per pastaruosius penkiolika metų kryptingai esame bendravę su daugeliu privačių ugdymo institucijų operatoriais teikdami pasiūlymus dėl investicijų.

Sukūrus „BaltCap Infrastructure Fund“ švietimo infrastruktūra tapo vienu iš fondo prioritetų.

„BaltCap“ pasiūlymas pastatyti mokyklą sudomino A.Landsbergienę ir buvo pradėtos derybos, kurių rezultatas, mano vertinimu, yra vienas geriausių fondo vykdytų projektų ir vienas geriausių projektų švietimo sektoriuje. Tik negalėčiau tiksliai išvardinti įvykių chronologijos, nes projektą kuravo Š.Stepukonis.

– Ar tada pažinojote A.Landsbergienę ar jos vyrą politiką?

– Pirminėje stadijoje mudu nebuvome pažįstami. Su A.Landsbergiene susipažinau per vieną iš derybų etapų kaip vadovaujantis „BaltCap“ partneris.

Kadangi tiek fondas, tiek švietimo infrastruktūros sritis buvo Š.Stepukonio atsakomybės dalis, projektui vadovavo jis.

Kartu dirbo teisės, finansų, statybų ir kitų sričių ekspertai – apie 30 žmonių.

– Kodėl už „Krajamą“ sumokėjote 1 eurą?

– Pagal sutartį, kuri buvo pasirašyta tarp „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ ir „Krajamos“, fondas įsigijo 100 procentų „Krajamos“ akcijų už 1 eurą.

[[ge:lrytas:lrytas:34299295]]

„Krajama“ valdė daugiau nei milijono eurų vertės sklypą, tačiau jį bendrovė buvo įsigijusi už skolintas lėšas.

Sudarant sandorį „Krajamos“ įsipareigojimai niekur nedingo, jie tiesiog tapo naujo įmonės savininko galvos skausmu.

Taigi galutinis sandorio rezultatas toks: „BaltCap Infrastructure Fund“ už eurą nusipirko įmonę, valdančią sklypą ir turinčią reikšmingų įsipareigojimų kreditoriams, o sklype pastatė modernią mokyklą.

– Kokią sumą už pastato nuomą kasmet moka A.Landsbergienės įmonė? Ar suma yra pastovi 20-iai metų?

– Per metus už fondo įmonei priklausantį pastatą nuomininkas moka daugiau nei 900 tūkstančių eurų. Sutartyje yra aptartos ir kainos indeksavimo sąlygos.

– Kokią sumą su palūkanomis bankui kasmet moka „BaltCap“ antrinė įmonė už paskolą, kuri buvo paimta šiam projektui?

– „Knowledge Investment“ sumoka sutartyje numatytą sumą su palūkanomis. Sutarties turinys yra konfidencialus.

– Ar pastatas Kalnėnuose yra įkeistas bankui? O gal įkeistas koks nors kitas turtas už paskolą?

– Banko finansavimas yra užtikrintas turtu, bet sutarties detalės yra konfidencialios.

[[ge:lrytas:lrytas:34298789]]

– Kokias garantijas gavo „BaltCap“, jei mokyklos Kalnėnuose verslas patirtų sunkumų?

– Sutartyje su nuomininku yra aptarti įvairūs scenarijai, įskaitant ir variantą, kai nuomininkas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų.

– Ar esate jūs ar kitas „BaltCap“ atstovas, pavyzdžiui, Š.Stepukonis, buvę svečiuose pas Landsbergius? Gal buvote jų viloje Graikijoje?

– Ne, nesu buvęs.

– Ar tikitės atgauti Š.Stepukonio pasisavintas lėšas? O gal jau pavyko kažkiek atgauti?

– Darysime viską, kad atgautume visas pasisavintas lėšas.

– Esate užsiminęs, kad Š.Stepukonis klastojo dokumentus ir daug melavo. Gal klastojimo ir melo buvo ir projektuose?

– Mūsų vidinis tyrimas parodė, kad fondo įmonėse būta daug dokumentų klastojimo epizodų, bet patys projektai išsiskyrė įgyvendinimo kokybe.

– Seimo salėje yra nuskambėjusi žinia, kad A.Landsbergienė neva tarėsi su investuotojais iš Vokietijos dėl verslo pardavimo. Jos vyro apie tai paklausė parlamentaras Aurelijus Veryga. Ar buvo siūloma verslą pirkti „BaltCap“ fondui?

– „BaltCap“ infrastruktūros fondo strategijoje yra švietimo infrastruktūros kryptis, tačiau pati paslauga kaip investicija šio fondo nedomina, – paaiškino S.Gustainis.

Netrukus po to, kai uždaviau klausimus „BaltCap“ vadovui, socialiniame tinkle pratrūko A.Landsbergienė.

Ją supykdė S.Gustainiui skirtas mano klausimas, ar jis arba Š.Stepukonis yra viešėję viloje Eginos saloje.

Tačiau ne visi sekėjai puolė jos guosti. Buvo ir tokių, kurie uždavė klausimų apie milijoninių turtų kilmę ir valstybės subsidijų gaunantį verslą. Jų teigimu, visuomenės teisei žinoti nėra senaties termino.

Prabangą ir lošimus mėgusį Š. Stepukonį globojo nematoma įtakinga ranka (44)