Lietuvoje partijų – keliolika, o balsuojama iš esmės už dvi.

Yra dar du trys papildai, bet tik kaip priedas prie kurios nors koalicijos su dominuojančia kuria nors sistemine partija.

Šiaip jau liberalių pažiūrų rinkėjui absurdiška situacija, kai balsavimo lape net trys panašios partijos. Arba treji kairieji.

Seimo rinkimai pamažu juda į dvipartinę sistemą. Kiti bus dar aiškesni. Socialdemokratai, manau, jau nebesiskaldys ir turės galimybę pasilikti dar vienai kadencijai, nes švytuoklės principas konservatoriams taip greitai nesuveiks. Be to, TS-LKD bus vidinių problemų.

[[ge:lrytas:lrytas:34882303]]

Ištikimoji, disciplinuota, tvarkingai bet kokiu oru balsuoti einanti senoji gvardija neišvengiamai dar labiau retės.

Tam turės įtakos ir G.Landsbergio pasitraukimas iš TS-LKD pirmininko posto, kuriam pritarė ir V.Landsbergis, užuominomis ne kartą reiškęs nepasitenkinimą partijos politika.

Naujam TS-LKD vadovui teks rimtas politinės jėgos telkimo rūpestis. Ir apgalvota politinė kova opozicijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:34883623]][[ge:lrytas:lrytas:34886576]][[ge:lrytas:lrytas:34891238]][[ge:lrytas:lrytas:34892240]]

Ne mažesni iššūkiai laukia ir besiformuojančios koalicijos. Jau aišku, kad pagrindinis opozicijos spaudimas naujiems valdantiesiems bus dėl rūpesčio ne žodžiais, o pinigais krašto saugumui ir gynybai.

Žinoma, dvi partijos dar ne vienuose ateities rinkimuose neliks be pastovesnių ar netikėtai į politinę erdvę išnyrančių palydovų. Jau tradicinis, toje pačioje trajektorijoje skriejantis politinis kūnas yra Liberalų sąjūdis, kuris gali būti tiek su konservatoriais, tiek ir su socialdemokratais.

Panašu, kad pati tradicinė liberalų partija regimoje ateityje neformuos valdžios, bet iš jos ir neiškris.

Laisvės partijos likimas jau buvo aiškus prieš dvejus metus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai dėl demografinių ir laisvo judėjimo ES aplinkybių tikriausiai lemta palikti politinį Lietuvos žemėlapį.

Turint omenyje tik programines nuostatas, ne asmenybes, jie galėtų jungtis su konservatoriais, pastariesiems sudarant progą pateisinti savo vieną iš pavadinimų, nes ilgametė partijos tradicija, vadovaujant A.Kubiliui, buvo grynakraujė liberali.

Beje, prie TS-LKD galėtų jungtis ir vienintelis konservatyvios politinės organizacijos Nacionalinio susivienijimo atstovas V.Sinica.

[[ge:lrytas:lrytas:34882303]]

„Nemuno aušra“ turi solidų atstovų Seime skaičių ir galimybę sukurti tęstinę politinę organizaciją, bet, man atrodo, „aušra“ pasibaigs „saulėlydžiu“ dar šioje kadencijoje.

Žaliųjų partijai nėra kito kelio kaip tik jungtis su Liberalų sąjūdžiu. Tapti atskira parlamentine partija gerų ir reikalingų idėjų turinčiai organizacijai nepavyks.

Daugiau nieko reikšmingo Lietuvos politinėje padangėje artimiausius 10–15 metų ir nebus.

O kas bus toliau, priklausys nuo ES likimo.

Įdomus dar vienas rinkimų kampanijos reiškinys. Prezidentas vos ne atviru tekstu reiškė prielankumą dabartinei besiformuojančiai koalicijai.

Mano požiūriu, tai geras dalykas orientuojantis į prezidentą, atėjusį į valdžią su konkrečia politine jėga, o ne iš niekur. Galbūt kada nors ateityje tai nuves ir iki atitinkamų pataisymų Konstitucijoje. Dabartinis prezidento statusas yra visiška nesąmonė.

Man tuo šie Seimo rinkimai ir reikšmingi – akivaizdžiai judama į dvipartinę sistemą, partijos nebesidaugins, prezidentas susisieja su konkrečia politine organizacija.

[[ge:lrytas:lrytas:34882038]]

O kas keisis ekonominėje ir visose kitose su ekonomika susijusiose gyvenimo srityse, pamatysime po dvejų metų, kai įsibėgės nauja Vyriausybė, kuriai parodyti savo darbo rezultatus liks metai, nes po to prasidės ruošimasis naujiems rinkimams.

Pasižvalgius už mūsų valstybės tvoros, kad ir toli už horizonto ir dar kalnų, visame pasaulyje aptariami rinkimai Sakartvele. Prieš 14 metų nė įtarti negalėjai, kad jo santykiai su Rusija pasisuks dabartine kryptimi.

Turtingų prorusiškų žmonių grupė persuko valstybės vairą į priešingą pusę. Galima teigti – tai Rusijos dabartinio KGB speciali operacija.

Tačiau net jeigu rinkimai suklastoti, tegu tikrasis rezultatas kitoks, tegu ir atvirkščias, vis tiek palaikančių dabartinės valdžios politiką yra daug, ne saujelė.

Kai teko būti ambasadoriumi Sakartvele, tuo metu dar vadintame Gruzija, faktiškai visi buvo prieš Rusiją. Net jei nemokėjo anglų ar kitos kalbos (išskyrus rusų), bendraujant buvo linkę tylėti. Nesvarbu, mieste ar provincijoje.

Tiesa, daug kas, ypač akademiniuose sluoksniuose, buvo priešiškai nusiteikę tiek prieš Rusiją, tiek ir prieš jos priešą M.Saakašvilį, kuris dabar vis dar kalėjime.

[[ge:lrytas:lrytas:34826372]]

Daug kam nepatiko M.Saakašvilio ir ano meto valdžioje esančiųjų reformos.

Dabartinė situacija yra didelė mįslė. Ir jos neįmanoma paaiškinti vien Rusijos šnipų veikla. Pinigai? Iš dalies taip. Sakartvele daug rusiško kapitalo įvairiose srityse. Bet yra dar kažkas, ko stebėtojui iš šalies kol kas nepasiseka užčiuopti.

Maskva, dalyvavusi dabartinės situacijos kūrime Sakartvele, netveria džiaugsmu. Projektuoja dar vieną politinį žaidimą.

Pradėjo užkulisines kalbas apie galimą ateityje „susitarimą“ dėl Pietų Osetijos „grįžimo“ į buvusią politinę teritoriją. Esą M.Saakašvilio valdžia ją prarado, o dabartinė susigrąžino be kraujo praliejimo.

Ukrainoje – du procesai. Fronte intensyvūs mūšiai, Rusijos kariaunai artėjant prie Kremliaus nusibraižytų sienų Ukrainos teritorijoje, ir tuo pat metu gandais apipintas artėjimas prie derybų stalo.

Jei pastarosios prasidėtų, pamatytume daug nepaaiškinamų dalykų ir netikėtų posūkių, verčiančių stebėtis ne mažiau nei dabar Sakartvele.

Mečys Laurinkus. Konservatorių likimas po G. Landsbergio ir Rusijos veiksmai Sakartvele