Pirmieji po Seimo rinkimų visuomenę pasiekę reitingai nupiešė ryškesnį vaizdą, kaip naująją valdžią ir šviežiausius jos sprendimus vertina rinkėjai. Tačiau panašu, kad tas vaizdas nudžiugins tikrai ne visas partijas ir politikus.

Kaip jau skelbta anksčiau, „Lietuvos ryto“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ lapkritį atlikta gyventojų apklausa siunčia nerimo signalus parlamento rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderei Vilijai Blinkevičiūtei, o, pavyzdžiui, „Nemuno aušra“, dėl kurios buvimo koalicijoje stebima vis daugiau žiežirbų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, turi ką švęsti.

Tiesa, prognozuoja portalo Lrytas kalbinti politologai, partijos vedlys Remigijus Žemaitaitis jau netrukus turės dėl ko pasukti galvą – mat buvimas koalicijoje pačiai „Nemuno aušrai“ dėl vienos priežasties gali pradėti kenkti.

Nors socialdemokratai lyderių pozicijų dar niekam neužleidžia, politologai taip pat neatmeta tikimybės, kad neslūgstant įtampai naujos valdžios laive matysime kitokį vaizdą.

[[ge:lrytas:lrytas:35291675]]

Politikos ekspertai išnagrinėjo, ką rodo naujausi politiniai reitingai – kam nereikėtų užmigti ant laurų, o kas jau gavo išskirtinę galimybę sužibėti?

Spėja, kodėl pavyko išsisukti

Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už socialdemokratus balsuotų 16,7 proc. vykdytos apklausos dalyvių. Rugsėjį, kai buvo atlikta paskutinė „Vilmorus“ apklausa, šią partiją rinkosi 18,3 proc. respondentų.

Nors pati partija nukraujavo labai minimaliai ir tik paklaidos ribose, visai kitas vaizdas matomas V.Blinkevičiūtės asmeniniame vertinime. Lapkritį teigiamai LSDP lyderę įvertino 33 proc. respondentų, nors rugsėjį pasitikėjimas ja siekė 47,7 proc. Taip pat padidėjo ir neigiamai V.Blinkevičiūtę vertinančių gyventojų skaičius.

[[ge:lrytas:lrytas:35401437]][[ge:lrytas:lrytas:35411888]][[ge:lrytas:lrytas:35410818]]

Dabar ją neigiamai vertina 52,8 proc. apklausos dalyvių, kai prieš rinkimus tokių buvo 29,6 proc.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Igno Kalpoko, akivaizdu, kad visas neigiamas emocijas ir vertinimus dėl vieno ar kito neįvykdyto pažado rinkėjai užkrovė būtent V.Blinkevičiūtei, o pati socialdemokratų partija dėl to nukentėjo nežymiai.

„Kalbant apie V.Blinkevičiūtės apsisprendimą nebūti ministre pirmininke, tai iš esmės buvo gana asmeninis dalykas, nes visas dėmesys vis tiek buvo į ją. Aišku, galima sakyti, kad greičiausiai tai negalėjo būti be partijos žinios ir kad tai buvo platesnis sprendimas, tačiau bet kuriuo atveju ta visa istorija labai patogiai susidėliojo būtent į jos asmenį, todėl visas rinkėjų nusivylimas buvo jai ant galvos.

[[ge:lrytas:lrytas:35415645]]

O visi kiti dalykai, susiję su koalicijos formavimu, koalicija su „Nemuno aušra“, kur jau partija buvo labai aiškiai implikuota, panašu, rinkėjams kažkokio didesnio įspūdžio nepadarė“, – vertino I.Kalpokas.

Patys socialdemokratai nė karto neleido suabejoti savo pasitikėjimu V.Blinkevičiūte, dėl triuškinančios pergalės Seimo rinkimuose dėkojo būtent jai. Ar ženkliai smukęs partijos pirmininkės reitingas galėtų siųsti socialdemokratams neigiamų signalų, verčiančių kelti klausimus dėl LSDP vedlės lyderystės?

„Tai sudėtinga situacija. Viena vertus – taip, pats signalas yra pakankamai rimtas ir turbūt reikėtų gerokai paieškoti, kada paskutinį kartą V.Blinkevičiūtė turėjo neigiamą pasitikėjimo reitingą.

Bet žiūrint iš partijos perspektyvų, o ar yra jiems iš ko rinktis? Jie šiuo metu neturi labai jau aiškiai visuomenėje palankiai vertinamų alternatyvų, tai tiesiog nebūtų kuo pakeisti“, – svarstė politologas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas atkreipė dėmesį, kad V.Blinkevičiūtė visgi neatstovauja visai partijai, o neaiškumai dėl jos politinių planų negimė visai prieš pat Seimo rinkimus.

„Tas neaiškumas buvo žinomas rinkėjams ir žiniasklaida apie tai rašė nuolat. Tai jos kandidatūra buvo po klaustuku – aišku, V.Blinkevičiūtė turbūt padėjo partijai gauti tuos balsus, kuriuos jie gavo, bet rinkėjai tiesiog gal ir patys savo galvose turėjo tam tikrą įtarimą, kad V.Blinkevičiūtė gali pasitraukti.

Mes žinome, kad rinkėjai vis dėlto balsuoja ne tik už asmenybes, bet šiuo atveju pozicijos ir opozicijos švytuoklė veikė iš principo. Dabar buvo metas opozicijai, dėl to opozicinės partijos ir turi tą reitingą, jį išlaiko“, – portalui Lrytas komentavo A.Lašas.

[[ge:lrytas:lrytas:35415637]]

Tačiau, politologo manymu, jeigu įtampos koalicijoje, kurių pastebima jau dabar, stiprės, greičiausiai matysime jau kitą vaizdą.

„Pavyzdžiui, dėl to paties Partnerystės įstatymo dabar jau kažkas pradeda vykti, tai jeigu tos įtampos pradėtų stiprėti, manau, reitingai pradėtų kristi. Tokiame pradiniame etape jie dar išsilaiko“, – pastebėjo A.Lašas.

Visgi, pasak politologo, didelių išvadų dėl pačių socialdemokratų reitingų daryti kol kas nereikėtų.

„Toks porinkiminis išsilaikymas, trumpalaikė ištikimybė, yra ganėtinai tipiška tarp rinkėjų, bet tai nereiškia, kad ji pasiliks ilgiau. Dabar tie žmonės, kurie balsavo, ir toliau pasilieka prie savo pasirinkimų, jie ir toliau nori kažkokių pokyčių, tai tiesiog yra siunčiamas signalas, kad buvo netinkamų sprendimų. Bet kol kas tai neatsiliepia visai partijai.

Bet mes žinome, kokie reitingai yra trapūs ir kaip laikui bėgant jie pradeda byrėti“, – priminė A.Lašas.

Kodėl buvimas valdžioje gali pradėti kenkti R.Žemaitaičiui?

Nors vos į valdančiąją koaliciją įžengusi „Nemuno aušra“ gerokai įsiūbavo naujojo Seimo laivą, pasirodę pirmieji reitingai šią politinę jėgą turėjo labai nudžiuginti.

Šią partiją rinkosi 14,2 proc. apklaustų gyventojų, kai rugsėjį tokių buvo 11,6 proc. Tai reiškia, kad nuo reitingų lyderių – socialdemokratų – dabar „aušriečius“ skiria vos keli procentai.

Pasak VDU docento I.Kalpoko, šiuo metu „Nemuno aušrai“ tiesiog nėra kur kristi.

„Tie žmonės, kurie balsavo už „Nemuno aušrą“, šiuo metu yra ekstazėje, nes jų pasirinkta partija yra valdančiojoje koalicijoje, ji yra dėmesio centre, R.Žemaitaitis yra dėmesio centre ir jiems iš esmės to kol kas užtenka.

O paskui pagrindinis išbandymas bus jau reali valdžia, kuomet bus priimami sprendimai, kurie galbūt ne visiems iki galo patiks. Bet dabar jie yra labai patogioje pozicijoje, kur pasitenkinimas yra didelis, kad va, mes dabar gavome valdžią, ir dar yra papildoma motyvacija, kad žiūrėkite – konservatoriai puola“, – komentavo I.Kalpokas.

[[ge:lrytas:lrytas:35415638]]

Tiesa, pasak politologo, visiškai nereikėtų atmesti ir to, kad ant kulnų socialdemokratams lipanti „Nemuno aušra“ galiausiai bent jau reitingų lentelėje ant jų ir užlips. Jeigu socialdemokratai ir toliau neatrodys labai užtikrinti, pridūrė I.Kalpokas.

„Manau, kai galbūt bus svarstomi biudžeto pakeitimai, galvojant apie tai, kad bus didinamas krašto apsaugos finansavimas, nes čia ir iš Prezidentūros yra didelis spaudimas, ir iš būsimos krašto apsaugos ministrės, čia „Nemuno aušra“ tikrai gali gana stipriai iššauti būtent akcentuojant, kad reikia pirmiausia saviems duoti, o ne leisti ginklams.

Turint omenyje, kad ši Vyriausybė ateina su pažadu užsiimti socialiniu teisingumu, čia visai gali būti variantas, kad socdemai sugertų nemažą dalį kritikos, o „Nemuno aušra“ turės patogią poziciją - bet kokie Vyriausybės sprendimai jiems gali būti nei šilti, nei šalti, nes tie ministrai vis tiek beveik yra ne jų“, – komentavo VDU docentas.

Pasak politologo A.Lašo, R.Žemaitaitis savo reitingus dabar augina būtent iš ryškios kontroversijos ir „sisteminių politikų kritikos jo atžvilgiu“.

„Čia ir yra visas jo arkliukas, jis iš to gyvena ir gauna taškus. Visuomenėje, kurioje ženkli dalis rinkėjų nepasitiki politikais, nepasitiki politinėmis institucijomis, ir jų yra tikrai daug, R.Žemaitaitis būtent ir imponuoja kaip opozicionierius, kaip nesisteminis žmogus, kuris žada kažkokius pokyčius, žada visai kitokią politinę kultūrą, apskritai kalba tokia virtuvine kalba, žmonėms suprantama, kalba pakankamai aiškiai, tarsi viską žinodamas ir tarsi visos problemos yra tokios paprastos, kur tiesiog reikia aiškiai pasakyti.

[[ge:lrytas:lrytas:35415641]]

Žmonėms tai imponuoja ir toks jo stilius jam kelia reitingus. Manau, kad per laiką vėlgi visa tai sustos, bet kiekviena tokia kontroversija, kurioje yra spaudžiamas R.Žemaitaitis, sustiptina tų skeptikų paramą jam“, – tvirtino pašnekovas.

A.Lašas pastebėjo ir tai, kad tarp socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ vyksta tam tikra konkurencinė kova, bet pats R.Žemaitaitis netolimoje ateityje gali susidurti su vienu rimtu iššūkiu. Buvimas valdžioje, anot politologo, jam netgi gali pradėti kenkti.

„Jeigu socdemai ir S.Skvernelio demokratai reprezentuoja tokią nuosaikiąją kairę, tai šiuo atveju R.Žemaitaitis neatstovauja nei centrui, nei kairei – jis atstovauja protesto rinkėjui. Protesto rinkėjų Lietuvoje yra pakankamai daug ir jam tai kelia reitingus.

Iš vienos pusės, R.Žemaitaičiui partijos prasme yra labai teigiamas dalykas būti koalicijoje – jis gali konsoliduoti savo partiją, nes ji yra nauja, ten yra absoliučiai suneštinis balius, o niekas nekonsoliduoja geriau nei valdžia ir postai. Nors jų postų dalyba yra šiek tiek apribota, tai juos palaiko ir stiprina.

Iš kitos pusės, buvimas valdžioje jam ilgainiui pradės kenkti. Jis taps sisteminiu – tai bus ta pati sisteminė partija su sisteminiu lyderiu. Manau, per laiką motyvacija destabilizuoti tą koaliciją tik augs, nes R.Žemaitaičiui reikės įrodyti savo rinkėjams, kad vis dėlto jis yra kitoks“, – prognozavo A.Lašas.

Įvardijo liberalų sėkmės faktorių

Panašu, kad geri laikai laukia valdančiojoje koalicijoje ką tik dirbusių, o dabar opozicijoje atsidūrusių liberalų. „Vilmorus“ apklausos duomenimis, jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už Liberalų sąjūdį balsuotų 9,3 proc. apklausos dalyvių, kai prieš rinkimus šią partiją rinkosi 5,2 proc. gyventojų.

Tokių skaičių ši partija nematė jau labai seniai. O štai palaikymas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) nuo rugsėjo smuko apie 10 proc.

Anot KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano, liberalams šiuo atveju labai pasiteisino jų rinkiminė strategija „likti viduriuke“.

„Jų tokio racionalaus balso strategija ir kartu bandymas neatmesti ir kairės laimėjo jiems nemažai simpatijų.

Ar tai ilgainiui leis jiems išlįsti iš nišinės partijos suvokimo į tokią centro dešinės partiją – pirmas žingsnis žengtas, ir lyderė taip pat, atrodo, užsitikrino tas pozicijas“, – svarstė A.Lašas.

Pasak specialisto, dabar centro dešinėje pusėje liberalams atsiranda šansas pristatyti save kaip plačią partiją, kuri gali pasiimti sau kuo daugiau rinkėjų.

„Žinant, kad konservatoriams buvo skirta daug kritikos dėl įvairių sprendimų, jie buvo matomiausi, buvo ryški kritika dėl arogancijos ir panašių dalykų, manau, žmonėms tai vis dėlto rezonuoja, ir tada tie žmonės, kurie nori rinktis centro dešinės partijas, žvelgia į liberalus kaip į tam tikrą alternatyvą.

Prisiminkime, kad dar E.Masiulio vadovavimo laikais liberalai irgi panašiai buvo pasiekę tam tikrą populiarumo viršūnę, bet po to juos nuskandino skandalas. Čia yra galimybė jiems sugrįžti į centro dešinės lyderių poziciją“, – dėstė politologas.

Pasak VDU docento I.Kalpoko, Liberalų sąjūdžio fenomeną nulėmė tai, kad tai iš esmės yra patogi, pernelyg nepoliarizuojanti politinė jėga.

[[ge:lrytas:lrytas:35415642]]

„Nepaisant to, kad jie buvo valdančiojoje koalicijoje, jie nesugėrė tiek daug nepasitenkinimo ir dabar jie yra gerokai neutraliau vertinami.

Galvojant apie tai, kad jeigu kažkas nusivylė turbūt labiau socialdemokratais negu kuria nors kita iš naujųjų valdančiųjų partijų, jeigu Tėvynės sąjunga nėra iki galo priimtina, tai Liberalų sąjūdis yra tokia jėga per vidurį.

Reikia pripažinti, kad ir dabartinės daugumos formavimo kontekste jie laikėsi pakankamai konstruktyviai, bet kartu akcentavo ir tą savo principingumą, ir panašu, kad tai buvo visai ryškus kontrastas tam, kaip plačiąja prasme vyko koalicijos formavimas, kur tų principų nebuvo labai daug“, – aiškino specialistas.

„Panašu, kad tiek V.Čmilytė-Nielsen, tiek jos partija gali įsitvirtinti kaip ta pagrindinė alternatyva“, – vertino I.Kalpokas.

Rinkėjų sprigtas V. Blinkevičiūtei netrukus gali virsti didžiuliu galvos skausmu (6)