Netoli Vilniaus oro uosto sudužęs iš Vokietijos skridęs DHL krovininis lėktuvas po sprogimo žiežirbų gausa užliejo informacinę Lietuvos erdvę.

Greitai susiformavo trys versijos – piloto klaidos, techninio gedimo ir (fakultatyviai) teroristinės operacijos, nors dėl pastarosios neužtikta net apytikslių išankstinių duomenų.

Būtent terorizmo versija dominavo žurnalistų pateikiamuose klausimuose tiek specialistams, tiek politikams visuose paskubomis surengtuose pokalbiuose.

Net užuominomis nesuradus patvirtinimo apie galimą, savaime suprantama, Rusijos išpuolį buvo pereinama prie terorizmo šmėklos iš tos pačios šalies ir pabaigiama klausimu: ką daryti?

[[ge:lrytas:lrytas:35417822]]

Atsakymas vienareikšmiškas – ruoštis, ruoštis ir dar kartą ruoštis didinant lėšas gynybai ir visoms su tuo susijusioms institucijoms.

Net jei kada nors paaiškėtų, kad tragedija įvyko grynai dėl techninės ar žmogiškosios klaidos. O konkrečios išvados pateikimas visuomenei, kiek supratau iš specialistų pasakymų, galimas maždaug po metų. Ir tai dar nevisiškai garantuota, kad tomis išvadomis bus patikėta.

Antai 2010 m. prie Smolensko nukrito Lenkijos valstybinės delegacijos lėktuvas, žuvo skridusieji pagerbti Katynės aukų.

[[ge:lrytas:lrytas:35376080]][[ge:lrytas:lrytas:35377878]][[ge:lrytas:lrytas:35398323]][[ge:lrytas:lrytas:35411586]]

Vyko tyrimas, nustatytos techninės priežastys, įskaitant oro sąlygas, rūką. Lenkija su išvadomis sutiko, bet po 12 metų tyrimas vėl buvo atnaujintas su nuorodomis į jau žinomą valstybę. Ir ne taip seniai dar kartą nutrauktas. Ar ilgam?

Šiaip jau visi tyrimai, bent kiek susiję su terorizmu, jeigu tik nėra aiškaus kokios nors teroristinės organizacijos prisipažinimo dėl įvykdyto išpuolio, yra ilgi ar net amžini. Užsikonservavę tyrimai dažniausiai atgyja pasikeitus politinėms aplinkybėms.

Dabar tiriamas nutrūkęs ar nutrauktas ryšio kabelis Baltijos jūroje.

Dar neturint konkrečių išvadų svarstoma apie Kinijos vaidmenį šioje istorijoje. Kol Europos ir Kinijos santykiai yra „migruojantys“, prognozuoju, kad nieko konkretaus ir nebus pasakyta.

[[ge:lrytas:lrytas:35415390]]

Pastarosios apžvalginės dienos kupinos karinių naujienų ir jų poveikio visuomenių gyvenimui.

Spartėjant Rusijos kariuomenės Ukrainoje žingsniams nusibraižyta žemėlapyje kryptimi daugėja ukrainiečių, jau norinčių anksčiau pradėtų ir nutrūkusių derybų su Rusija tąsos. Sociologų teigimu, tokių šiuo metu yra apie 54 proc. Prieš metus esą buvę gerokai mažiau.

Buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro D.Kulebos liudijimu, ukrainiečiams nerimą (skirtingai nei aiškino Ukrainos vadovai) sukėlė ir Rusijos raketos „Orešnik“ (kol kas nežinau ekspertų patvirtinto jos tipo) ataka Dnipre.

Lietuvos žiniasklaidoje dažnai kalbantis ir patikimą informaciją pasitelkiantis A.Medalinskas paliudijo, kad sunerimusios buvo ir Kijeve įsikūrusios diplomatinės atstovybės. Priežastis paprasta – atstovybės buvo informuotos, kad Rusijos raketa „Orešnik“ nenumušama esamomis Ukrainoje priešraketinės gynybos priemonėmis.

Taip pat pranešama, kad antradienį Ukraina ATACMS raketomis atakavo Rusijos objektus Kursko srityje, kurioje vis dar yra („Bloomberg“ duomenimis) Ukrainos kariuomenės anksčiau užimtos teritorijos. Rusija tą pačią dieną paskelbė atsakysianti savo nuožiūra. Tai reiškia, kad pereinama į intensyvų aukštųjų technologijų raketinį karą. O kas po jo?

Gal apsirinku, bet, mano manymu, galimybė Ukrainos kare pereiti į strateginės ginkluotės panaudojimo zoną, t. y. NATO valstybių įsitraukimą į karinius veiksmus, pradeda jaudinti ne vieną valstybę.

Pastarosiomis dienomis politologai aptarinėja Rumunijos prezidento rinkimus, esamą situaciją net vadindami politiniu žemės drebėjimu.

Stebimasi, kaip beveik iš niekur, iš marginalinių paraščių atsiradęs prorusiškų kraštutinių dešiniųjų kandidatas C.Georgescu į trečiąją vietą nuvarė provakarietišką kandidatą ir pateko į antrąjį rinkimų turą. Prorusiškumas siejamas su neigiama pretendento pozicija dėl Ukrainos rėmimo ir NATO konkrečių karinių pozicijų Rumunijoje.

Mano spėjimu, visus nustebinęs balsavimas yra susijęs su galimu karinių veiksmų išsiplėtimu Ukrainoje, įsitraukiant į šį procesą NATO, kai Rusijos raketos gali pradėti kristi į Rumunijos teritoriją, kuri ir šiuo metu visapusiškai reikšminga kariaujantiems ukrainiečiams.

Paskubomis buvo sustota ties kandidatu į šalies vadovus, kuris galbūt sustabdytų mūšių Rumunijos teritorijoje perspektyvą. Neaišku, ar antrajame ture laimės naujai iškilęs politikas, bet balsavusiųjų motyvacija, bent man taip atrodo, Juodosios jūros baseine pradeda plėstis.

Iki šiol diskutuojama dėl rinkimų Sakartvele, siekiama pakartotinio balsavimo, bet karinė tematika rinkimų kampanijos metu turėjo nemažą reikšmę rezultatams.

Silpna ES šalininkų persvara (tiesa, emigrantų balsais) Moldovoje taip pat susijusi su nenoru konfliktuoti su Rusija. Pagaliau Juodosios jūros sargybinė Turkija savotiška prorusiška taktika taip pat blokuoja galimą karinį gaisrą regione.

Beje, labiau prieš plėtojamą karą Ukrainoje negu prieš NATO buvo surengta gana gausi demonstracija Atėnuose.

Gali būti, kad panašūs maršai gruodžio mėnesį ir kitų metų sausio pradžioje gali įvykti ir kitose ES valstybėse. Būtent prieš D.Trumpui tampant pašventintu JAV vadovu, kad būtų lengviau jam įgyvendinti pažadą pabaigti karą Ukrainoje per 24 valandas.

Bet grįžkime į Lietuvą. Kadangi vis dar tęsiasi „velnių varymo“ iš sovietinio kultūros paveldo procedūros, šiuo atveju iš Dainų šventės, galiu paliudyti: būdamas moksleivis dalyvavau vienoje jų – šokau sudėtingiau nei klumpakojį ir man tai formavo tautinius jausmus, nors vienu momentu turėjau greitomis nubėgti vos ne per visą aikštę užbaigti raidės R žinomoje dėlionėje LTSR.

Taigi tiek šį kartą žinių.

Mečys Laurinkus. Po aviakatastrofos Vilniuje – vienareikšmiškas atsakymas, ką daryti