„Pranešimų srautas policijoje yra pakankamai stabilus jau eilę metų. Per metus gauname virš 50 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Po praėjusių metų liepos mėnesį įvykusių pokyčių (kai pradėjo veikti apsaugos nuo smurto orderis – ELTA), tai išeitų apie 75 tūkst. pranešimų ir apie 29 tūkst. kartų buvo išduotas apsaugos nuo smurto aplinkoje orderis“, – LRT radijui ketvirtadienio rytą teigė M. Akelaitis.
„Žiūrint tą beveik pusantrų metų laikotarpį, tai pavojų patiria apie 80 proc. moterų ir tik apie 20 proc. vyrų, jeigu kalbame orderio imtyje. Jeigu žiūrime, kas tą pavojų kelia, tai vis dėlto yra 85 proc. vyrų ir tik 15 proc. moterų“, – nurodė jis.
Anot M. Akelaičio, tam, kad ši problema spręstųsi, reikia laiko.
„Reikia pripažinti, kad visuomenė nesikeičia mygtuko paspaudimu arba išjungimu. (...) Kalbant apie smurto artimoje aplinkoje klausimą, mano supratimu, kaip visuomenė pradedame suvokti kokio tai dydžio yra problema, kad ją reikia spręsti“, – pabrėžė policijos atstovas.
ELTA primena, kad apsaugos nuo smurto orderis pradėjo veikti nuo 2023 metų liepos.
Smurto orderis yra prevencinė priemonė, nukreipta į greitą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo policijos pareigūno sprendimu, 15 parų įpareigojamas laikinai išsikelti iš smurtą patyrusių asmenų aplinkos.
Orderis išduodamas pilnamečiam asmeniui, kai nusikaltimo fakto nenustatoma, bet pagal policijos algoritmus tikėtina, kad šeimoje artimiausiu metu gal kilti smurto grėsmė. Orderis gali būti skundžiamas teismui.
Už Smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė ir baudos siekiančios 80–320 eurų. Bauda už pakartotinį administracinį nusižengimą gali siekti 780 eurų.