Lygiai prieš metus Lietuvos krašto apsaugos ministras ir Vokietijos gynybos ministras pasirašė Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje veiksmų planą.

Darbą krašto apsaugos ministerijoje pabaigęs Laurynas Kasčiūnas džiaugėsi per metus pasiektu progresu ir tikino, kad iš Lietuvos pusės padaryta tiek, kiek iki šiol buvo galima padaryti, tačiau pripažino, kad tai – tik pirmasis etapas, o didieji darbai dar tik laukia.

Tuo metu naujoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, perėmusi projekto valdymą, apie gautą palikimą kol kas kalba aptakiai ir detalesnį ministerijos vertinimą apie iššūkius, susijusius su projekto valdymu ir finansavimu, žada artimiausiu metu.

Naujienų portalas Lrytas pasidomėjo, ką Lietuvai pavyko padaryti per metus, kiek realistiška paruošti teritoriją iki numatyto termino – 2027 metų pabaigos, ką Vokietijos politinė krizė reiškia brigados dislokavimo procesui ir kokių klausimų vis dar kyla mūsų šalies politikams.

[[ge:lrytas:lrytas:33718641]]

Kas padaryta per metus?

45-osios vokiečių brigados priėmimui Lietuva Rūdninkuose, Šalčininkų rajone, turi pastatyti maždaug 170 hektarų, arba Šilalės dydžio, miestą, kuriame treniruotųsi ir gyventų didžioji dalis vokiečių karių. Numatyta pastatyti 120 skirtingų statinių, užimančių 335 tūkst. kv. m. teritoriją.

[[ge:lrytas:lrytas:35516089]][[ge:lrytas:lrytas:35598326]][[ge:lrytas:lrytas:35605995]]

Buvęs krašto apsaugos ministras L.Kasčiūnas naujienų portalui Lrytas pasakojo, kad pats statybų procesas buvo padalintas į du etapus.

Pirmasis etapas, pasak L.Kasčiūno, pradėtas liepos pabaigoje, ir apima tik 10 proc. tokio dydžio karinio miestelio statybos – vyksta projektavimo darbai, tuoj prasidės administracinių pastatų statybos.

Po pirmojo etapo įgyvendinimo naujas karinis miestelis turės apie 20 pastatų, įskaitant administracinius pastatus, valgyklą, degalinę-plovyklą, remonto dirbtuves, garažus bei rikiuotės aikštes.

L.Kasčiūnas dėstė, kad dar iki šių metų kovo pabaigos Lietuva aiškinosi Vokietijos karių poreikius, sukūrė urbanistinę studiją, kaip tas miestelis atrodys.

„Iki kovo 31 dienos dėliojome išvystymo planą, ko reikės. Tuo metu Rūdninkuose ruošėme brigados dydžio poligoną Lietuvos kariuomenei, bet, kadangi su vokiečiais pasiekėme istorinį pasiekimą, nutarėme jiems perduoti šį poligoną ir ten padaryti jų karinę bazę su visais įrengimais“, – pasakojo jis.

Su Vokietijos puse sutarta, kad 80 proc. vokiečių brigados karių tarnybos vieta bus Rūdninkai, likusių 20 proc. – Rukla, dalis vienišų karių gyvens karinėse teritorijose, o kita dalis ir su šeimomis į Lietuvą atvykę kariai apsistos Vilniuje ir Kaune.

[[ge:lrytas:lrytas:35705191]]

Tad šiemet jau pradėta ruošti pati Rūdninkų poligono teritorija – vykdomi išminavimo darbai, įrenginėjamos šaudyklos, poligone įrengta 30 kilometrų vidinių kelių. L.Kasčiūnas tikino, kad poligono parengimas vyksta pagal grafiką.

„Turėkime galvoje, kad iki kovo 31 dienos mes realiai laukėme vokiečių poreikio – kaip kas turėtų būti. Mes pasiūlėme, kad tai būtų etapiška, ir kitais metais apie 500 tos brigados karių jau bus Lietuvoje“, – nurodė buvęs ministras.

Tad kol neparuošta infrastruktūra Rūdninkuose, šių 500 kitais metais į Lietuvą atvykstančių vokiečių karių tarnybos vieta numatyta Nemenčinėje ir Rokantiškėse, gyvenimo – Vilniuje. Šiuo metu Lietuvoje jau tarnauja apie 150 vokiečių brigados karių.

Tačiau visa tai – tik pirmasis buvusios KAM vadovybės numatytas etapas. Didysis statybų etapas, arba 90 proc. karinio miestelio įrengimo, laukia jau naujosios KAM vadovybės.

Antrajame etape planuojama pastatyti kuopavietes, garažus, dirbtuves, valgyklas, sandėlius, rikiuočių aikštes, štabus, degalines, numatyti mokymo paskirties statiniai, dalyje jų bus įrengtos modernios simuliacinės treniravimosi sistemos.

„Paskutinę Vyriausybės darbo dieną, per paskutinį posėdį pasirengėme visiškam antrojo, didžiojo etapo startui – pasitvirtinome investicinį projektą, nustatėme tam tikras sumas.

Nuo rugsėjo pradėjome kalbėtis su aštuoniomis didžiausiomis Lietuvos statybų įmonėmis, pradėjome konsultacijas, kviesti juos į neskelbtinas derybas dėl antrojo etapo pradžios.

Šioje vietoje viską iš savo pusės padarėme, kad dabar nauja vadovybė galėtų jau nedelsdama kviesti tas aštuonias įmones į neskelbtinas derybas“, – aiškino L.Kasčiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:35705218]]

Buvusi KAM vadovybė siūlo projektą vykdyti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu (VPSP). Kaip skaičiuoja buvusi KAM vadovybė, valstybės turtiniai įsipareigojimai Rūdninkų karinio miestelio vystymui būtent VPSP būdu šios dienos kainomis galėtų siekti iki 1,83 mlrd. eurų.

„Šalia yra palaikymas, palūkanos, ką mes išdėstome ir išsimokame per 12,5 metų po to, kai bus jau „atiduoti rakteliai“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

„Projekto vystymo būdas, kurį mes siūlome, geras tuo, kad verslas, kuris laimi, yra suinteresuotas kuo greičiau pabaigti statybas, nes nuo „raktelių pridavimo“ valstybė tam verslui 12,5 metų pradeda mokėti tam tikrą dalį pinigų, todėl verslas nori kuo greičiau tai pabaigti. Įmonėms bus svarbu rasti finansavimą ir, be abejo, tada bus svarbu projektavimo, statybų tempai“, – dėstė jis.

Dėl pirmojo etapo projektavimo ir statybos darbų KAM rugpjūtį pasirašė 125 mln. vertės sutartį su UAB „Eikos statyba“.

Tikslas – jau 2027 metų pabaigoje turėti pilno operacinio pajėgumo brigadą Lietuvoje su 5 tūkst. karių.

Detalus vertinimas dar laukia

Tuo metu naujoji krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė ne taip optimistiškai vertino buvusios KAM vadovybės palikimą.

„Mes dabar atidžiai vertiname situaciją su šio projekto valdymu ir finansavimu susijusiais iššūkiais. Kai turėsime tikslų įvertinimą, tada galėsiu pakomentuoti plačiau“, – portalui Lrytas sakė D.Šakalienė.

Tiesa, D.Šakalienė pabrėžė, kad per metus buvo padaryta iš tiesų daug.

„Nes Vokietijos pusė, kas yra natūralu, turi tikrai labai išsamų sąrašą standartų ir reikalavimų. Jie taip pat niekada nėra darę tokio projekto – jie niekada neturėjo ilgalaikio karių dislokavimo su šeimomis kitoje Europos valstybėje.

Natūralu, kad abiejų pusių poreikių ir galimybių išsiaiškinimo procesas užtruko. Šis darbas jau didžiąja dalimi yra padarytas.

[[ge:lrytas:lrytas:35705192]]

Bet jeigu kalbame apie darbus, tai dalis iš jų yra pradėti, o dėl dalies tam tikri sprendimai turės būti priimti dabar, nes jie yra gana sudėtingi.

Todėl dabar atidžiai vertiname situaciją tiek iš vadybinės, tiek iš finansinės, tiek iš infrastruktūrinės pusės, o tada galėsime nubrėžti perspektyvą, kaip visas procesas vystysis toliau“, – aiškino ministrė.

D.Šakalienė dar pirmadienį buvo Vokietijoje, o vizitas nuteikė pozityviai – anot ministrės, Vokietija iki išankstinių rinkimų turėtų priimti visus reikalingus įstatymus, kurie iš jų pusės finalizuotų brigados projektą.

Tuo pačiu D.Šakalienė įsitikinusi, kad politinė krizė Vokietijoje, subyrėjusi valdančioji koalicija ir išankstiniai rinkimai Vokietijoje neturės įtakos brigados dislokavimo Lietuvoje procesui.

„Jie iš tiesų yra įsitikinę, kad ir kokie būtų nacionaliniai politiniai sukrėtimai, tas tikrai neturės įtakos brigados dislokavimui, nes tai yra valstybinis įsipareigojimas, ir vertinama, kad tikrai niekas šioje situacijoje neturėtų pasikeisti.

O pirmieji svarstymai Bundestage buvo iš tiesų pozityvūs, matosi palaikymas iš skirtingų politinių jėgų. Tai mes labai tikimės, kad tie balsavimai, kurie dar yra likę, sėkmingai turėtų būti artimiausiu metu įveikti“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Procesai – sudėtingi, darbų tempas – pagirtinas, klausimų lieka

Vertindamas per metus nuveiktus darbus Rūdninkų poligone, karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis kalbėjo, kad poligonas iš tiesų įrenginėjamas sparčiais tempais.

„Žinant mums įprastus, net ir privačiame versle, statybos tempus, kiek užtrunka verslo objektų, gyvenamųjų namų statybos miestuose, derinimas su visuomenės institucijomis, tai viskas čia yra nepalyginamai greičiau. Bent iki šiol buvo įjungta stipri politinė valia tai sutvarkyti“, – portalui Lrytas komentavo A.Matonis.

Anot eksperto, pats Rūdninkų poligono teritorijos paruošimas buvo sudėtingas procesas.

„Atliktas teritorijos ištisinis išminavimas, nes tai – buvęs Rusijos bombardavimo poligonas, rasta labai daug nesprogusios amunicijos. Jį padaryti saugiu užtruko labai ilgą laiką, ir iki šiol komercinės britų išminavimo kompanijos dirba tam tikrose vietose.

Pagal naujus šiuolaikiškus standartus įrengiamos šaudymo teritorijos, kurios tiktų ne tik mūsų turimos ginkluotės sistemoms, bet ir potencialiai būsimoms, kaip HIMARS“, – pasakojo A.Matonis.

Be to, naujojoje šaudymo teritorijoje nekliudomi galės atlikti šaudymus keli pratybų dalyviai.

[[ge:lrytas:lrytas:35705219]]

„Ne taip, kaip dabar, Pabradėje, kai šaudoma pagrindiniame lauke, o visas likęs poligonas yra uždaromas ir draudžiama judėti, baiminantis tankų sviedinių rikošetų ir taip toliau“, – pastebėjo jis.

Pelkėtoje, miškingoje poligono teritorijoje nutiesti betoniniai keliai, pritaikyti sunkiasvorei technikai, išlyginta didžiulio ploto teritorija miestelio statyboms.

Tuo pačiu metu brigados dislokavimui ruošiasi ir Vokietijos pusė.

„Jeigu kalbėtume apie Vokietijos kariuomenės parengtį, tai 45-oji brigada, kuri bus dislokuota Lietuvoje, dabar yra specialiai formuojama, komplektuojama, samdomi kariai, vykdomas jų kovinis rengimas.

Bandoma surinkti karius, norinčius tarnauti, juos suorganizuoti, aprūpinti technika. Tas procesas irgi vyksta“, – kalbėjo A.Matonis.

Tad jau 2027 metais Vokietijos brigada turėtų būti Lietuvoje. Ar tai – realistiškas terminas, vertinant dar tik prasidėsiantį didįjį antrąjį statybų etapą?

A.Matonis priminė, kad visai neseniai naujieji Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai lankėsi Rūdninkuose, jiems buvo pristatytas statybų procesas, o patys vertinimai – įvairūs.

„Galime suprasti, kad tarp politikų irgi nėra vienareikšmiškos nuomonės apie tai, kaip šis procesas vyksta.

Projektavimas jau yra atliktas, bet tik dabar pradėta rangos paieška, ieškoma bendrovių, kurios statys, kurios užtikrins, kad visa tai būtų padaryta ir padaryta itin greitu tempu – dveji metai yra labai greitas tempas tokio dydžio objektui. Žinome, kad trys kariniai miesteliai Lietuvos kariuomenei buvo statomi šiek tiek ilgesnį laiką – apie trejus metus.

Žinome, kad bandoma pritraukti įmones veikti viešojo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu. Vadinasi, privatininkai įgis galimybę eksploatuoti tas pastatytas bazes ir uždirbti dalį pinigų, ir tik vėliau perduos Lietuvos balansui, kaip jau yra padaryta su trimis Lietuvos kariniais miesteliais.

Tas procesas kelia daug kam klausimų – ar bus spėta padaryta, ar nebus spėta. Bet procesai vyksta“, – apibendrino jis.

Metai po pasirašyto Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje plano: kiek pasistūmėjome į priekį? (3)