Suomių leidinyje „Iltalehti“ pirmadienį pasirodė NATO šaltinių informacija, kokį Suomijos, Norvegijos ir Baltijos šalių puolimo scenarijų per vienas iš pratybų repetavo Rusijos pajėgos.

Leidinio turimoje ataskaitoje nurodoma, kad Rusija bandytų sukurti buferinę zoną Šiaurės Laplandijoje ir Norvegijos Finmarko apskrityje, kuri perkeltų kovas į NATO teritoriją ir surištų sąjungininkų pajėgas, o Lietuvą rusai esą pultų per Baltarusiją, siekdami užimti Suvalkų koridorių.

Vertindama pasirodžiusią informaciją krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė naujienų portalui Lrytas pabrėžė, kad tai – tik dar viena Suomijos gynybos ataskaita, kurioje vertinami šalies gynybos poreikiai vidutinės trukmės laikotarpiu, o jokios išaugusios Rusijos agresijos grėsmės prieš NATO valstybes šiuo metu nėra.

Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas antrino, kad tai – tik vienas iš galimų Rusijos puolimo scenarijų, ir tuo pačiu paaiškino, kokių interesų Rusija galėtų turėti Arktyje.

[[ge:lrytas:lrytas:35786159]]

D.Šakalienė: tai yra reguliari ataskaita

Krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė naujienų portalui Lrytas teigė, kad Suomijos leidinyje minima informacija nėra nauja – tai dar viena šalies gynybos ataskaita, kurioje vertinamos grėsmės ir šalies pajėgumai.

[[ge:lrytas:lrytas:35846200]][[ge:lrytas:lrytas:35851343]][[ge:lrytas:lrytas:35851303]]

Be to, ministrė pabrėžė, kad apie tai, jog Rusijos agresijos tikimybė yra išaugusi, nėra paminėta nei pačioje Suomijos Vyriausybės ataskaitoje, o ir Lietuva jokių naujų duomenų apie tai neturi.

„Dienraštyje minima ataskaita yra jau trečia tokio pobūdžio gynybos ataskaita – ji yra reguliari, įprastinė, joje nagrinėjama, kokie yra gynybos plėtros poreikiai vidutinės trukmės laikotarpiu, vertinami Suomijos gynybos pajėgumai nacionaliniame kontekste, o taip pat ir kolektyvinės gynybos pajėgumai Aljanso kontekste“, – įvertino ministrė.

D.Šakalienė pabrėžė, kad šioje ataskaitoje atsižvelgiama į geopolitinės situacijos pokyčius, tačiau iš esmės tai yra ankstesnės Vyriausybės gynybos ataskaitos tęsinys.

Anot ministrės, Rusijos karinių pratybų scenarijai visada nukreipti prieš Vakarų valstybes, lygiai taip pat, kaip NATO ar Lietuvos rengiamose karinėse pratybose yra aiškiai suprantama, iš kurios pusės yra tikėtina agresija.

„Net labai konkrečiai iš Suomijos pusės buvo pasakyta, kad jokių naujų, neatidėliotinų grėsmių nėra.

Matome, kad situacija yra komplikuota – ypatingai nekonvencinių grėsmių, hibridinių atakų žemėlapis rodo, kad situacija yra sudėtinga.

[[ge:lrytas:lrytas:35851574]]

Tačiau jau pati suomių greita ir efektyvi reakcija, kai kalbame, pavyzdžiui, apie kalėdinį incidentą, rodo, kad judame teisinga linkme – kad reaguosime vis kiečiau, ieškosime naujų bendradarbiavimo būdų, kaip Šiaurės iš Baltijos šalys galėtų kartu vykdyti bendrus veiksmus, efektyviau ruoštis. Galbūt būtų galima apsvarstyti ir tam tikras naujas bendradarbiavimo galimybes“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Ministrė pastebėjo, kad leidinyje minėtos galimos Rusijos puolimo kryptis – sumesti skirtingi fragmentai: vieni yra paimti iš Rusijos pratybų scenarijų, kiti – tiesiog interpretacijos.

„Pratybų scenarijai yra labai įvairūs, vieni yra labiau vieši, kiti – labiau įslaptinti. Komentuoti tokį kokteilį tikrai nėra daug prasmės. Žinome, kur geografiškai yra Rusija ir kur Baltarusija, todėl galimi įvairūs scenarijai, tiek kai kalbame apie nacionalinę, tiek apie kolektyvinę gynybą, ir mes atsižvelgiame į įvairias galimybes“, – patikino ministrė.

NSGK pirmininkas: tai yra vienas iš galimų scenarijų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas G.Jeglinskas taip pat pabrėžė, kad didelių siurprizų ši informacija neatskleidė – Rusija tikrai turi galimo puolimo prieš NATO valstybes planus, o Suomijos žiniasklaidoje pasirodęs scenarijus – tik vienas iš galimų.

„Kai kalbame apie Rusijos ketinimus, apie tai, ką ji gali ar ką norėtų iškrėsti prieš NATO valstybes – ar tai būtų Lietuva, ar Skandinavija, tai tikrai neturime abejoti, kad Rusija turi planus, ir, net neabejoju, kad tie planai yra nuolat modifikuojami“, – naujienų portalui Lrytas sakė G.Jeglinskas.

NSGK pirmininkas taip pat priminė, kad 2017 metais „Zapad“ pratybos aiškiai parodė, kad Rusijos kuriami scenarijai imitavo agresiją prieš NATO šalis.

„Turime ne tiek su skepsiu vertinti tokią informaciją, bet paprasčiausiai matyti platesnį vaizdą. Informacija apie galimą Rusijos puolimą prieš Šiaurės šalis irgi nėra nauja – šiauriečiai tai stebi dešimtmečiais, nes yra strateginės priežastys, dėl ko Rusija norėtų ten turėti buferinę zoną“, – pasakojo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:35851575]]

Pasak G.Jeglinsko, dominavimas Arktyje leistų pasiekti svarbių resursų, be to, keičiantis klimatui, atsivertų ir nauji transportavimo keliai.

„Tai yra strateginė vieta, apie kurią mes Lietuvoje daug nekalbame. Tačiau NATO valstybės, Arkties tarybos dalis Europoje, taip pat ir Kanada ar JAV, jos iš esmės tą Arkties dalį ignoravo, daug metų neinvestavo į karinius pajėgumus, ten trūksta ir ledlaužių, ir povandeninių laivų. Ten yra daug trūkumų.

Tai nėra nelogiška, kad Rusija norėtų susikurti buferinę zoną Europos šiaurėje, kur yra Skandinavija. Bet ar tai yra pagrindinė jų ašis, ar tai būtų tik vienas iš scenarijų? Nes yra ir kitų scenarijų – ta pati Lietuva, Latvija, Estija, turime ir Moldovą, ir Kaukazą, tai sunku pasakyti, kur būtų Rusijos prioritetas“, – įvertino NSGK pirmininkas.

G.Jeglinskas pabrėžė, kad šis konkretus Rusijos puolimo scenarijus aprašytas būtent suomių leidinyje, tad jie akcentuoja tai, apie ką turi galvoti Suomija.

Tačiau apskritai apie tai, kad Ukraina Rusijai yra tik pradžia, atvirai kalba ir kitų užsienio šalių politikai ir žvalgybos institucijų atstovai.

„Turime suprasti, kad klausimas nėra tik tai, ar Rusija kažką darys su mumis – klausimas yra kada. O tai ir turėtų suponuoti tolesnius mūsų veiksmus.

Taip, Rusija dabar yra užstrigusi Ukrainoje ir tai yra faktas, o NATO toliau stiprėja – tai irgi faktas. Turime NATO karius visose Baltijos šalyse ir visame NATO perimetre, toliau stipriname savo gynybą. Bet susitelkti, parodyti ryžtą ir valią yra absoliuti būtinybė“, – pabrėžė jis.

Suomių publikacijoje paminėta, kad Rusijos puolimas galėtų įvykti „artimiausiais metais“. G.Jeglinsko manymu, toks įvardijimas yra pabėgimas iš problematikos.

Politikas akcentavo, kad bet kokia invazija niekada neprasideda nuo pačios invazijos – pirmiausiai vyksta gana ilga dezinformacinė kampanija, metų metais vystomas rusų naratyvas apie tai, kaip Rusija turi perimti tam tikras teritorijas.

Tuomet vykdomos kibernetinės, hibridinio pobūdžio atakos, kuriomis siekiama sumažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Prieš invaziją taip pat surengiamos oro atakos, ir tik tada jau prasideda tikroji invazija žeme.

O ir pati Rusija, anot NSGK pirmininko, kasdien praranda pusantro tūkstančio žmonių, mobilizacija nevyksta sėkmingai, kadangi Rusija jau turėjo pasitelkti Šiaurės Korėjos karius, Rusijos ekonomika anaiptol nėra klestinti.

„Ukraina yra pagrindinis V.Putino tikslas, ir lygiai taip pat turėtų būti mūsų tikslas – be to, kad stipriname savo gynybos pajėgumus, turime padėti Ukrainai gauti pranašumą, kurio jai reikia, kad ji ateitų prie derybų stalo su stipresne pozicija negu dabar“, – kalbėjo G.Jeglinskas.

Lietuvos politikai sureagavo į pasirodžiusį Rusijos puolimo scenarijų: paaiškino, ką rodo ataskaitos (6)