Itin derlingi rinkimais 2024 metai į Lietuvos politinę padangę įnešė daugybę netikėtumų: vieni politikai šventė triuškinančias pergales, o kiti šlavė po rinkėjų suduoto smūgio likusius savo partijų šipulius.

Į politinę areną įsiveržė gausus būrys politikos naujokų, ant kurių pečių iš karto nugulė sunkus Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų šleifas.

Pokyčiai aplankė ir taip ilgai bei aršiai ekspremjerės Ingridos Šimonytės saugotą Vyriausybę – lyg žaibas iš giedro dangaus įvyko ministrų rokiruotė, dar du ministrai patraukti prezidento Gitano Nausėdos pageidavimu.

O įvairiausių skandalų gausa šiemet pasižymėjo konservatorių elitas – nuo skrydžio į Dubajų iki vilos Graikijoje, priremti prie sienos konservatoriai šiemet turėjo aiškintis ne kartą.

2024-ieji, kaip jau įprasta Lietuvos politikai, neapsiėjo ir be politinių skyrybų ir tuoktuvių – tiesa, ryškiausia šių metų sąjunga, regis, braškėti pradėjo vos tik susikūrusi.

Naujienų portalas Lrytas kviečia prisiminti svarbiausius šių metų politinius įvykius, didžiausias Seimo narių sėkmes bei nesėkmes, skambiausius pažadus ir rimčiausias apgavystes.

[[ge:lrytas:lrytas:35705845]][[ge:lrytas:lrytas:35707679]][[ge:lrytas:lrytas:35709579]]

Daug staigmenų atnešę Seimo rinkimai

Pačiu ryškiausiu ir svarbiausiu 2024 metų politiniu įvykiu galima vadinti spalį įvykusius Seimo rinkimus, kardinaliai pakeitusius parlamento veidą ir eliminavusius ne vieną politinį žaidėją.

Triuškinančią pergalę šventė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), gavusi galimybę formuoti valdančiąją koaliciją. Į Lietuvos politinį gyvenimą įsiveržė R.Žemaitaičio sukurta „Nemuno aušra“, o Laisvės partija patyrė fiasko – Seime neliko nė vieno jos atstovo.

Negailestingo rinkėjų smūgio sulaukė ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Nors pirmame rinkimų ture liko antri, jau antrame rinkimų ture, vienmandatėse rinkimų apygardose liko nušluoti net ryškiausi konservatorių veidai, tarp jų – ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

[[ge:lrytas:lrytas:35677349]]

Po tokių rinkimų rezultatų G.Landsbergis pranešė ne tik pasitraukiantis iš konservatorių partijos pirmininko pareigų, bet ir iš Seimo.

V.Blinkevičiūtės manevras

Garsiausiai po 2024 metų Seimo rinkimų Lietuvos politinėje padangėje skambėjo socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardė.

Ilgą laiką tiesiai į klausimą dėl premjeravimo neatsakiusi, prieš rinkimus Lietuvos gyventojams V.Blinkevičiūtė davė užtikrintą pažadą, kad socialdemokratų pergalės Seimo rinkimuose atveju ji imsis vadovauti Vyriausybei, tačiau savo nuomonę politikė pakeitė jau antrojo rinkimų turo naktį.

Galiausiai V.Blinkevičiūtė pranešė, kad premjere nebus, nes jai – jau 65-eri, ji pensininkė, todėl ir toliau dirbs Europos Parlamente.

[[ge:lrytas:lrytas:35677340]]

Koalicijos formavimas

Praėjusią savaitę oficialiai prisiekė devynioliktoji, socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė, tačiau jos formavimo procesas – vienas sudėtingiausių ir plačiausiai žiniasklaidoje nušviestų 2024 metų įvykių.

Prieš rinkimus apie valdančiąją koaliciją su Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kalbėję socialdemokratai brėžė griežtą „ne“ R.Žemaitaičio „Nemuno aušrai“, tačiau po rinkimų ir šį pažadą metė pro langą ir valstiečius paliko už borto.

Po Seimo langais rinkosi tūkstantinės protestuotojų minios, kurios piktinosi antisemitizmu kaltinamo R.Žemaitaičio pakvietimu į koaliciją, o Seimo užkulisiuose sklandė kalbos, kad ir užsienio sąjuninginkų klausimų susilaukęs sprendimas – tik tam, kad G.Paluckui užtektų parlamentarų balsų tapti premjeru.

[[ge:lrytas:lrytas:35677345]]

G.Landsbergio vila

Ne ką mažiau 2024 metais Seime ir visuomenėje buvo linksniuojama ir buvusio konservatorių vedlio bei užsienio reikalų ministro G.Landsbergio pavardė.

„Lietuvos rytui“ išsiaiškinus, kad netrukus po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, politiko šeima įsigijo prabangią vilą vienoje iš Graikijai priklausančių salų, Seimo opozicija prirėmė G.Landsbergį prie sienos, reikalaudama atsakymų.

Politikams kilo klausimų dėl pirkinio datos ir slaptumo, o pats G.Landsbergis, pasirodžius šiai informacijai, išėjo neapmokamų atostogų.

Drama dėl eurokomisaro posto

Nemažiau dėmesio žiniasklaidos puslapiuose susilaukė konservatorių drama dėl eurokomisaro skyrimo.

Konservatoriai dėjo visas pastangas, būrė užsienio politikų paramą, kad tik eurokomisaro postą galėtų užimti jo siekęs G.Landsbergis, tačiau prezidento Gitano Nausėdos „apeiti“ jiems nepavyko – šalies vadovas tikino matantis geresnių kandidatų, o galiausiai eurokomisaru paskirtas buvo Andrius Kubilius.

M.Navickienės skrydis

Konservatorių stovyklą 2024 metais sudrebino ir jų kylančią žvaigždę Moniką Navickienę ant žemės nuleidusi istorija.

Iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų M.Navickienė pasitraukė kilus vadinamajam „Foxpay“ skandalui ir paaiškėjus, kad buvusios ministrės šeima nemokamai skrido į Dubajų kartu su už finansinius nusikaltimus kalėjusiu Vilhelmu Germanu ir „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite.

A.Anušausko ir L.Kasčiūno rokiruotė

„Ačiū Arvydui Anušauskui. Pažiūrėsime, kaip seksis Laurynui Kasčiūnui“, – tokia, jau legendine tapusia žurnalisto Edmundo Jakilaičio fraze, parašyta vieną penktadienio vakarą feisbuke, Lietuvos gyventojai ir dauguma šalies politikų sužinojo apie buvusios premjerės I.Šimonytės sprendimą pakeisti krašto apsaugos ministrą A.Anušauską.

[[ge:lrytas:lrytas:35677356]]

I.Šimonytė viešai paaiškino, kad A.Anušauskui pasiūlė trauktis iš krašto apsaugos ministro pareigų dėl to, kad pasigedo jo aktyvumo.

Tuo metu pasitraukdamas A.Anušauskas dar numetė ir savo bombą – užsiminė apie korupciją krašto apsaugos sistemoje. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), patikrinusi faktines aplinkybes, ikiteisminio tyrimo nepradėjo.

I.Vėgėlės ir R.Karbauskio sąjunga

Ilgą laiką mėtęs pėdas dėl savo politinės ateities, bandęs burti savo koaliciją Seimo rinkimams, advokatas Ignas Vėgėlė galiausiai pranešė, kad parlamento rinkimuose dalyvaus kartu su R.Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Tačiau didelės sėkmės ši sąjunga neatnešė – valstiečiai vos peržengė 7 proc. kartelę, kuri buvo taikoma jungtiniam sąrašui, o ir į valdančiąją koaliciją valstiečiai liko nepakviesti.

Prasti Seimo rinkimų rezultatai iš karto išryškino trintis tarp R.Karbauskio ir I.Vėgėlės, kai pastarasis pareiškė, kad valstiečiai be jo į Seimą iš viso nebūtų patekę.

[[ge:lrytas:lrytas:35709853]]

Įtampų, regis, nesumažėjo ir I.Vėgėlei pradėjus dirbti Seime – parlamento koridoriuose ir toliau netyla kalbos, kad I.Vėgėlė su savo komanda svarsto atskilti nuo valstiečių.

Ministrų pokyčiai

Iki pat paskutinių kadencijos metų ekspremjerė I.Šimonytė laikėsi įsikibusi visų savo kabineto ministrų – net ir į čekiukų skandalą patekusią buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę I.Šimonytė gynė iki paskutinės akimirkos.

Tačiau jau 2024 metais I.Šimonytės kabineto ministrai keitėsi vienas po kito. J.Šiugždinienę pakeitė Gintautas Jakštas, savo pareigose neišdirbęs net metus, jį pakeitė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, vėliau atsisakiusi šių pareigų dėl Seimo vicepirmininkės posto. Kovo mėnesį A.Anušauską pakeitė L.Kasčiūnas.

O jau gegužę šalies vadovas G.Nausėda nurodė, kad jam laimėjus prezidento rinkimus, Vyriausybės sudėtis turės keistis.

[[ge:lrytas:lrytas:35709854]]

Pati I.Šimonytė tuo metu kalbėjo nematanti poreikio keisti ministrų likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų, tačiau be didesnio mūšio prezidentui nusileido ir pakeitė du savo kabineto narius – sveikatos apsaugos ministro poste Arūną Dulkį pakeitė Aurimas Pečkauskas, o žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką – Kazys Starkevičius.

Darbo partijos subyrėjimas

O itin nesėkmingais metais 2024-uosius turėtų vadinti Darbo partija.

Balandį FNTT pranešė, kad Darbo partijos būstinėje atliktos kratos, o „darbiečių“ įkūrėjui Viktorui Uspaskichui pareikšti įtarimai dėl turto už 500 tūkst. eurų pasisavinimo.

[[ge:lrytas:lrytas:35709856]]

Nuolat Darbo partiją lydintys skandalai ir teisėsaugos įtarimai išvargino Darbo partijai vadovavusį Andrių Mazuronį, savo patirtį Darbo partijos lyderio poste pavadinusį „Iš vieno š į kitą š“, kol galiausiai jis nusprendė iš viso pasitraukti iš partijos.

Partiją 2024 metais vienas po kito paliko būrys „darbiečių“: Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Viktoras Fiodorovas, Valentinas Bukauskas.

Gelbėti Darbo partiją sugrįžo pats V.Uspaskichas, laikinai perėmęs vadovavimą „darbiečiams“ ir prieš Seimo rinkimus subūręs „Taikos koaliciją“, tačiau rinkėjų ji nesužavėjo ir į Seimą nepateko.

Istorinė apgavystė, sudaužytos viltys ir byrančios politinės santuokos: ryškiausi 2024 politiniai įvykiai (3)